Šiluvos ir Seinų Bazilikų vargonai : tiesos ir istorinių sąsajų paieškos

LTŠiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos vargonų istorija gana paini. Archyviniai šaltiniai apie vargonus itin kuklūs, o dabartinio instrumento sudėtis nė iš tolo neprimena pirminio kūrinio vaizdo. Tyrinėjant Lietuvos baroko vargondirbystės istoriją pastebėta, kad Šiluvos vargonų prospektas Lietuvoje neturi analogų. Jo architektūrinė kompozicija labai skiriasi nuo Lietuvoje labiausiai paplitusios Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos prospektų. Kadangi XVIII a. Lietuvos ir kaimyninių šalių vargondirbystei įtakos turėjo Rytų Prūsijos ir Vokietijos meistrų darbai, atsakymų ieškota dabartinės Latvijos, Šiaurės ir Vakarų Lenkijos, Vokietijos vargonuose. Tiksliai nežinoma, iš kur apie 1895 m. į Šiluvos bažnyčią atkeltas šis vargonų prospektas. Kokio dydžio buvo senasis barokinis instrumentas ir kas jo autorius, žinių taip pat nėra, nes neišliko jokių šio įrenginio fragmentų. 1902 m. už seno Šiluvos vargonų prospekto lietuvių vargonų meistras Jonas Garalevičius sumontavo naują instrumentą, kuris, manoma, liko nebaigtas. Panašiu metu vargonams buvo pagaminti nauji drožiniai. Vienas arčiausiai esančių Šiluvos vargonų analogų – Seinų bazilikos vargonų prospektas, galvojama, kad jis yra vėlesnės rekonstrukcijos rezultatas: nedidelis XVIII a. vidurio prospektas galėjo būti Rytų Prūsijos meistrų kūrinys, kurį 1907 m. statydamas naują didelį instrumentą pagal Šiluvos vargonų atvaizdą neatpažįstamai praplėtė Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius.Reikšminiai žodžiai: Šiluvos vargonai; Seinų vargonai; Vargonų prospektas; Vargonų meistrai; Meistras Jonas Garalevičius; The organ of Šiluva; The organ of Sejny; The facade of the organ; Organ masters; Master Jonas Garalevičius.

ENThe history of the organ of the Šiluva Basilica of the Nativity of the Blessed Virgin Mary is rather complicated. Neither the exact date of the creation nor masters of the organ have been precisely specified. Archival sources talk about it especially modestly and the composition of the present instrument does not in the least reflect the look of an initial creation. Researching the history of Lithuanian Baroque organ-building art, it was noticed that the façade of the Šiluva organ has no analogues in Lithuania. Its architectural design greatly differs from façades of the Vilnius late Baroque organ-building school most widespread in Lithuania. It is not known precisely where from this organ façade was moved to the Šiluva church around 1895. Several similar organ façades have survived in Latvia: Holy Trinity Church in Liepaja and St. Jacob Church in Riga; today the resemblance is also borne by the organ of the Basilica of Sejny. One of the most nearly situated analogues of the Šiluva organ is the façade of the organ of the Sejny Basilica. Both façades are unified by the lying behind them Romantic instruments of the work of the Kaunas master Jonas Garalevičius. However, having researched more thoroughly, the question arises whether the façade of the Sejny Basilica organ is a contemporaneous and authentic Baroque creation or an excellently produced and hidden neobaroque imitation.In the second half of the 19th - the beginning of the 20th centuries, organs were quite frequently replaced with new ones, leaving only an old and ornate façade and mounting a completely new instrument in the inside. The article thoroughly explores the question whether the façade of the organ of the Sejny Basilica is truly a repetition, what its prototype is and whether its author could be the master Jonas Garalevičius. The hypotheses about an initial appearance of the façade of the organ have been raised and related views of earlier published researchers have been analyzed. [From the publication]