LTStraipsnis skirtas šiuolaikinės politinės filosofijos nuošalyje likusiai sąmokslo problemai. Sąmokslas yra didelis iššūkis pozityvistinei mokslo sampratai. Karlo R. Popperio sąmokslo teorijos kritika prieštarauja pagrindinėms šio autoriaus metodologinėms nuostatoms. Popperio požiūris į sąmokslo teoriją gali būti apibūdintas kaip nenuoseklus ir vienpusiškas. Sąmokslas yra didelis iššūkis liberalizmo politinei filosofijai. Daugelis autorių mano, kad sąmokslas yra mažai reikšmingas liberalios visuomenės gyvenimo elementas. Tai menkai pagrįstas požiūris. Net pačioje liberaliausioje visuomenėje veikia daugybė slaptų susitarimų, viešai nematomų politinio gyvenimo subjektų ir manipuliacijų viešąja nuomone. Kai kurie dabartinių liberalių visuomenių politinio gyvenimo reiškiniai verčia naujai pažvelgti į sąmokslo fenomeną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liberalizmas; Pozityvizmas; Sąmokslas; Sąmokslo teorija; Sčmokslas; Conspiracy; Conspiracy theory; Liberalism; Positivism.
ENThe article discusses the concept of political conspiracy. This concept is a great challenge to a positivistic understanding of political science. The criticism of conspiracy theory proposed by Karl Popper contradicts the main methodological ideas maintained by the author. His view on conspiracy theory may be described as incoherent and one-sided. Conspiracy is an ambitious challenge to contemporary liberal political philosophy. It is widely asserted that conspiracy is an insignificant element in the political life of a liberal society. This view is hardly substantiated. Even in the most liberal society there are a lot of clandestine agreements, undercover subjects of political life and manipulations of public opinion. Many phenomena of contemporary liberal society encourage us to regard conspiracy from a different perspective. [From the publication]