LTŠio straipsnio objektu pasirinktas vienas Šventosios Šeimos paveikslas, sukurtas XVIII a. antroje pusėje ir esantis Šiluvos Bazilikos kairiosios navos galiniame šoniniame altoriuje. Kūrinys pasižymi savita, keliasluoksne ikonografija, verta detalesnės sklaidos. Žinia, šoniniai altoriai skirti papildomoms pamaldumo praktikoms. Tad kyla natūralus klausimas, ar po 1760 m. pastatytas Šventosios Šeimos altorius ir jame esantis paveikslas tęsia ankstesnę pamaldumo tradiciją, ar liudija naują jo formą? Straipsnyje siekiama ikonografiniu-ikonologiniu bei ikonoteologiniu aspektais išanalizuoti Šiluvos bazilikos Šventosios Šeimos paveikslą. Norima atskleisti Šventosios Šeimos altoriaus istorinę raidą; išanalizuoti prie šio altoriaus praktikuoto pamaldumo aspektą; apžvelgti ikonografinio tipo analogus Europos bei Lietuvos tapyboje; atskleisti paveikslo ikonografiją bei teologinę prasmę; susieti kūrinį su bendra Šiluvos bazilikos ikonologija. Šiluvos bazilikos Šventosios Šeimos altorius iki XX a. buvo tituluotas Šv. Juozapo vardu ir susijęs su šio šventojo kultu. Tyrimo metu paaiškėjo, jog nuo XVII a. antros pusės arba XVIII a. pradžios bažnyčioje veikė Šv. Juozapo brolija. Pamaldumo šv. Juozapui tradicija buvo išsaugota ir tęsiama XVIII a. II pusėje pastačius naują, mūrinę Šiluvos šventovę. Šventosios Šeimos paveikslas priklauso Žemiškosios Trejybės ikonografiniam tipui. Jame pabrėžiamas ne tik Dievo trijuose asmenyse slėpinys, bet ir jo ryšys per Jėzų su pasauliu, naująja Bažnyčia, kurios viena reikšmingiausių grandžių – šeima, sudaryta iš trijų būtiniausių elementų.Reikšminiai žodžiai: Šiluvos bazilika; Altorinis paveikslas; Žemiškoji trejybė; Šventoji Šeima; Ikonografija; Ikonologija; Basilica of Šiluva; Altarpiece; Terrestrial Trinity; Holy Family; Iconography; Iconology; Altoriai; Brolija; šv. Juozapas; Žemiškoji Trejybė; Jėzus tarp Šventojo Rašto aiškintojų; Altar-piece; Confraternity; St. Joseph; Jesus among the Doctors.
ENThe picture of The Holy Family which was created in the second half of the 18th century and located on the terminal side altar of the left nave in the Basilica of the Nativity of the Blessed Virgin Mary of Šiluva was chosen as the object of this article. This particular altar-piece was not dissertated till nowadays, but it distinguishes several interesting aspects of iconography which ask for an explicit research. So, the analysis of this image in iconographical-iconological aspects became the main purpose of this article. The altar of The Holy Family in the Basilica of Šiluva had the title of St. Joseph till the 20th century and was related with the cult of this saint. From the second half of the 17th century or the beginning of 18th century the Confraternity of St. Joseph operated in this church and the altar mentioned above belonged to it. The devotional tradition of St. Joseph was preserved and carried on in the second half of 18th century when in Šiluva the new brick- built church was erected. The image of The Holy Family was placed in St. Joseph altar in the end of 18th century and it is attributed to the iconographical type of Terrestrial Trinity. In the art context of the Grand Duchy of Lithuania the originality of Šiluva altar-piece is based on the complementary subject of Jesus among the Doctors.The theological essence of The Holy Family altar-piece of Šiluva is both the emphasis on the mystery of One God in Three Persons and its connection with world and the new Church. And the family which consists of three essential parts is a constituent of this new Church. The first manifestation of Jesus' independent activity in this case marks the end creating the new model of Terrestrial family. This model is set on its connection with the God in Three Divine Persons. The Holy Family image and altar make the harmonious part of the whole iconographical programme in the Basilica of Šiluva. But the strongest connection of the mentioned above altar-piece could be linked to the altar of St. Ann, where the same aspects of Heavenly and Terrestrial Trinity could be seen as well. [From the publication]