Žemės ūkio išorės efektų ekonominio reguliavimo socialinės atsakomybės aspektai

LTPastaruoju metu pasaulio mokslininkai vis aktyviau diskutuoja apie daugialypį žemės ūkio pobūdį. Akcentuojama, jog žemės ūkis ne tik kuria prekinę produkciją, bet ir daro įtaką aplinkai. Dauguma žemės ūkio išorės efektų nepatenka į rinkos santykius. Žemės ūkio produktų kainos dažnai atspindi tik privačius gamintojo kaštus prekinei produkcijai pagaminti, o išorės efekto kaštų arba naudos neparodo. Dėl intensyvios aplinkosauginiu požiūriu nesubalansuotos žemės ūkio veiklos padaroma didžiulė žala aplinkai. [...] Straipsnyje remiantis gerovės ekonomikos teorija žemės ūkio išorės efektai analizuojami socialinės atsakomybės požiūriu, formuluojami jų reguliavimo metodologiniai principai. Pastaraisiais dešimtmečiais vartojimo kultūra siejama su darnia verslo plėtote, pagrįsta ne tik ekonominiais, bet ir socialiniais, aplinkosauginiais rezultatais. Visuomenė kvestionuoja produktyvistinio žemės ūkio modelio racionalumą, nukreiptą tik į gamybos augimą. Žmonės nenori žemės ūkio, kuris kuria gausius ir vis didėjančius neigiamus išorės efektus. Visuomenė daugiau nebenori subsidijuoti tokią agrarinę sistemą, kuri dažnai regima kaip gyvenanti išteklių, svarbių visai visuomenei, sąskaita, arba jei ta sistema sukelia daug neigiamų išorės efektų, menkinančių kaimo vietovės, kaip visos šalies infrastruktūros, patrauklumą. Besikeičiantis visuomenės požiūris į žemės ūkį, kai vietoje "kiekybės už mažiausią kainą” svarbesni tampa kiti dalykai - maisto kokybė, vartotojų sveikata ir gyvulių gerovė, biologinės įvairovės, kaimo kraštovaizdžio bei aplinkos išteklių vertės, taip pat šeimos ūkių, vietinių kultūrų bei kaimo tradicijų išsaugojimas, privertė mokslininkus bei politikus ieškoti naujų instrumentų, leidžiančių internalizuoti išorės efektus žemės ūkyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemės ūkis; Išorės efektai; Socialinė atsakomybė; Ekonominis reguliavimas; Agriculture; Externalities; Social responsibility; Economical regulation; žemės ūkis; Agriculture.

ENIn the latter years various scientists have analysed multifunctional character of agriculture. Attention is focused on the fact that agriculture not only produces commodities, but also makes influence on environment. Intensive non sustainable agriculture damages environment. The negative environmental impacts of agriculture may be characterised through the harmful contribution of agricultural activities to soil, water and air quality, bio-diversity, wildlife and semi-natural habitats, rural landscape. The results of positive agricultural externalities are public goods. Agriculture contributes to fulfilling societal goals like viability of rural areas and their development, food security, preservation of cultural heritage. Agriculture may also have positive external effects on other economic sectors such as tourism. The problem of agricultural externalities is that externalities do not appear in the revenue and cost accounts of the farmer. According to this farmers have no motivation to create positive externalities (so it is necessary to compensate for the benefits of the amenity provided) and to bear the cost of environmental harm. It raises the necessity to substantiate the implements, which could stimulate positive externalities and restrict negative ones. In this article welfare economic theory is used to analyse agricultural externalities and principles of their economical regulation. The aim of this research is to examine theoretical, methodological and analytical questions of agricultural externalities regulation. [...].If agricultural externalities could be easily measurable, there would be possible to construct rational system of agricultural externalities regulation and to provide society‘s desirable extent of agricultural goods. This could be implemented in such way: having positive externality to farmers income including external social benefit, on the contrary, having negative externality to farmers costs adding external social costs. Unfortunately, scientists face difficulties evaluating agricultural externalities. Valuation problems raises due to such factors: agricultural economic processes are coherent with biological processes, production proceeds in large territory, etc. The object of the research – agricultural externalities and their economical regulation. The purpose of the article – to validate the necessity of agricultural externalities economic regulation seeking positive social and environmental influence for rural areas. Case study revealed that effective implement for regulation negative externalities in agriculture could be creation of property rights market for externalities. Unfortunately due to complicated bureaucratic control ecological license the same as Pigou tax is rarely in agriculture. Importance of subsidies for agricultural externalities regulation is emphasized – economically it’s more effective to support environmental technologies and ways of farming than spending for degrading natural resources recreation. Though subsidies related with production extent should be avoided because they stimulate intensive farming and often influence negative externalities. [From the publication]