Prometėjiškoji pasaulėvoka Jono Biliūno prozoje

LTIndividualizmo mitologijos, visuotinės kovos prieš blogį ir prometėjiškosios simbolikos sampyna būdinga XIX a. Europos romantizmui ir XX a. pradžios ankstyvojo modernizmo literatūriniams tekstams. Lietuvos kontekstui itin artima lenkų literatūros mokslo tradicija tokią XIX a.–XX a. pradžios literatūrinę pasaulėvoką apibrėžia prometėjizmo (prometeizm) terminu. Ši sąvoka buvo įtvirtinta dar Jaunosios Lenkijos (Młoda Polska) – XX a. pradžios modernistinio lenkų literatūros sąjūdžio autorių autorefleksijose, kritikos, eseistikos tekstuose. Romantinio ir modernistinio prometėjizmo kontekstas, o ypač išskirtinė šios pasaulėžiūros bei jos motyvų svarba XX a. pradžios Jaunosios Lenkijos autorių kūryboje skatina atidžiau įsižiūrėti į sinchroniškai iškylančią prometėjiškąją simboliką klasikiniuose 1901–1907 m. Jono Biliūno prozos kūriniuose, kurie tradiciškai yra skaitomi šviečiamosios humanistikos kodu. J. Biliūno pasakojimas yra specifinė prasminė struktūra, kurią moderni istorinė sąmonė kuria sau paaiškinti, naudodamasi universaliais, archajiškais prasmės generavimo modeliais – mitais. J. Biliūnas šios sąmonės esmę aiškina pasitelkdamas prometėjiškąją mitopoetiką.Reikšminiai žodžiai: Prometėjizmas; Proza; Vertybių sistema; Sąmonė; Jonas Biliūnas; Prometeizm; Prose; System of values; Conciousness.

ENThe tangle of the individualistic mythology, universal fight against evil and Promethean symbolism are characteristic of the literary texts of European romanticism of the 19th century and early modernism of the 20th century. Polish tradition of literary studies, which is close to Lithuanian context, defines such literary world perception of the 19th to the beginning of the 20th century as prometheism. The concept was established in the self-reflections, critical works and essays by the authors of Młoda Polska (Young Poland), a modernist movement of Polish literature. The context of romanticist and modernist prometheism, especially the exceptional importance of this outlook and its motives, encourages a deeper look into the simultaneously emerging promethean symbolism in the classical works of prose of 1901-1907 by Jonas Biliūnas, which traditionally are attributed to the code of educative humanism. A story by J. Biliūnas is a unique notional structure that the modern historic consciousness builds for the purpose of self-explanation using universal archaic models of meaning generation, namely, myths. J. Biliūnas explains the essence of such consciousness through promethean poetics of myth.