Urbanistinė ekspansija ir miesto želdynai
LTNuosavybės teisių atstatymas, statybos ir teritorijų detaliojo planavimo procesas bei metodai, nuolat brangstantis nekilnojamasis turtas iššaukė urbanistinę ekspansiją, paneigiančią aplinką ir egzistuojančią vertybių sanklodą. Turima arba potenciali želdynų erdvė mieste dažnai aukojama statiniui, pastatui, nes tik taip galima realizuoti pelno ir naudos siekį ir sukurti pinigų srautus. Užstatymo prioritetai, pagrįsti greitos finansinės naudos siekimu, pranoksta tvariosios miesto raidos prioritetus, darniosios plėtros doktriną. Želdynai daugelyje šalies miestų tapo apleista ir ignoruojama urbanistinė realija. Priimtas ir nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Želdynų įstatymas bei jį lydintis kitų teisės aktų paketas turėtų sukurti teisinį pagrindą miesto želdynų sistemos kūrimui ir tvarkymui, aiškiam želdynų normavimui, želdynų ekonominiam vertinimui, želdynų sklypų įteisinimui ir įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Miestų planuotojai ir vystytojai neabejoja, jog miesto želdynų aplinka turi vertę ir daro įtaką aplinkinių miesto kvartalų patrauklumui nekilnojamojo turto rinkoje. Pranešimo ir straipsnio autoriai laikosi principo, kad želdynas ir želdiniai mieste yra svarbus miesto struktūros, taip pat vystymo, konversijos ar investicinio projekto elementas. Miesto plėtros teritorijose turime rasti vietos ir želdynams. Tam reikia bendrų miesto planuotojų ir vystytojų pastangų ir metodologinio bei teisinio pagrindo. Tokio pagrindo kūrimo ir tendencijų šalyje apžvalga pateikiama šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Urbanistinė plėtra; želdynas; želdiniai; želdinių ekonominis vertinimas; Urban development; Verdure; Green space; Economic evaluation of greens.; Viešoji erdvė; Privačioji erdvė; Urbanistinė ekspansija; Urbanistinė plėtra; želdynai; Kraštotvarka; Urbanistika; Želdynų įstatymas; Social environment; Green plantation; Territorial planning; Sustainable urban development; Urban green zone; The Law on Green Zones.
ENRestitution of ownership rights, construction and territorial detailed planning process and methods as well as constantly increasing real property prices caused urban expansion, denying environment and the existing set of values. The existing or potential green zones are often sacrified to construct structures and buildings as only this enables to earn profit and benefit and to generate cash flows. Priorities for building-up, based on obtaining quick financial benefit, surpass all priorities of sustainable urban development. In many cities of the country green zones became a neglected and mistreated urban reality. The Law on Green Zones that was adopted and came into force on 1 January 2008 as well as a package of by-laws should create a legal background for the development and maintenance of urban green zone system, clear regulation of green zones, economic assessment of green zones, legitimating of green zone parcels and their registration in the Real Property Register. Urban planners and developers have no doubts that urban green zone environment has value and influence attractiveness of adjacent urban quarters on the real property market. The authors of the presentation and article stick to the principle that urban green zones and green plantation are important element of urban structure, development, conversion or investment project. We should find place for green zones in the urban development territories. However, this requires joint efforts of urban developers and planners as well as methodological and legal grounds. The article presents overview of developing such grounds and tendencies in the country. [From the publication]
- Eduardo Andrė kūrybos paveldas Vilniaus miesto plėtros kontekste / Florence André-Olivier, Vaiva Deveikienė, Steponas Deveikis. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 1, p. 38-46.
- Istoriniai parkai kaip ekonominis išteklius ir investicijų objektas / Birutė Galinienė, Steponas Deveikis. Edouard'o André šiaurės parkų kelias : istoriniai parkai Lietuvoje: funkcija, meninė raiška, paveldo gaivinimas : tarptautinės konferencijos mokslo darbai. Vilnius: Edouard'o François André klubas Lietuvoje, 2011. P. 70-79.
- Mažoji architektūra kaip miestų rekreacinių želdynų socialinio gyvybingumo sąlyga / Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Rugilė Rimkevičiūtė, Laimutis Januškevičius. Miestų želdynų formavimas 2012, Nr. 1 (9), p. 82-94.
- Miestų žaliosios erdvės socialinių ir ekonominių interesų balanso aspektu / Vladas Stauskas. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 1, p. 15-18.
- Naujojo Urbanizmo idėjų taikymas Vilniaus mieste / Vėjūna Žalalytė, Simonas Šabanovas. Geografijos metraštis 2021, 54, p. 57-70.
- Viešosios erdvės ir želdynai nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemoje / Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė. Miestų želdynų formavimas 2010, Nr. 1 (7), p. 63-72.
- Vilniaus miesto želdinių inventorizavimas ir informacinės duomenų bazės kūrimas / Giedrė Čeponytė, Vaiva Deveikienė. Miestų želdynų formavimas 2010, Nr. 1 (7), p. 48-53.
