Social demographic and personality factors related to womans subjective well-being
LTTyrimas skirtas moterų subjektyvios gerovės ir socialinių demografinių veiksnių ryšio nustatymui. Tyrime dalyvavo 308 Lietuvos moterų, kurių amžiaus ribos svyravo nuo 40 iki 46 metų. Vidutinis tiriamųjų amžius - 42,4 metai. Nustatyta, kad moterų subjektyvi gerovė yra susijusi su socialiniais demografiniais veiksniais. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad didžiausi skirtumai tarp moterų buvo rasti išsilavinimo lygio ir asmeninių pajamų atžvilgiu. Stipriausi moterų subjektyvios gerovės numatytojai buvo išsilavinimas ir pajamos. Ištekėjusios arba turinčios sugyventinį moterys buvo labiau patenkintos gyvenimu negu netekėjusios moterys. Vedybinis statusas buvo stipresnis subjektyvios gerovės numatytojas, kai buvo vertinamas kartu su kitais veiksniais. Netikėtas atradimas buvo tai, kad aukštas išsilavinimo lygis ir didelės pajamos nebuvo subjektyvios gerovės numatytojais, kai buvo vertinami kartu su asmenybiniais veiksniais. Subjektyviai įvertinta sveikata ir pasitenkinimas laisvalaikiu pasirodė esą svarbūs subjektyvios moterų gerovės veiksniai, išskyrus atvejį, kai buvo vertinami kartu su asmenybiniais veiksniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterys; Subjektyvus gerbūvis; Socialinės charakteristikos; Women; Subjective Wellbeing; Social characteristics.
ENThe relationships between woman's subjective well-being (5WB), personality traits and sociodemographic factors were explored in the resent study. A sample of Lithuanian women (N=308), age range from 40 to 46, (M=42,4) participated in this study. The results indicate that comparing women in educational level and personal income, large differences were found between categories in these variables. An examination of the joint contribution to explain life satisfaction by the different social demographic variables indicated that the strongest predictors for women's 5WB were education and income. The results indicated that married/cohabiting women are indeed more satisfied with their lives than non-married persons. Marital status was even stronger predictor of 5WB for participants when considered jointly with other factors. One unexpected finding is that high education and high income became almost non-significant predictors of life satisfaction in our sample when personality variables were added as predictors. Subjective health and especially satisfaction with leisure emerged as important determinants of 5WB. However, when personality variables were entered, subjective health became weak predictor of 5WB. Overall, our findings indicate that there are substantial 5WB mean level differences in relation to social demographic variables. [From the publication]
- Gerovės samprata sveikatos moksluose ir psichologijoje : tyrimai, problemos ir galimybės / Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2014, Nr. 1 (64), p. 9-24.
- Vyresniųjų klasių mokinių subjektyvios gerovės komponentų ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos / Živilė Šarakauskienė, Albinas Bagdonas. Psichologija. 2010, t. 41, p. 18-32.
