Kada susidarė kauniečių pavardės?

LTDidžiąją dalį Kauno miestiečių 16 a. sudarė lietuviai. Vaito teisme, kuris buvo pigiausias ir dėl to prieinamiausias, taip pat daugiausia bylinėjosi lietuvių tautybės asmenys. 16-18 a. Kauno aktų knygose miestiečių bendruomenės nariai dažniausiai vadinami civis, mieszczanin, мещанин. Straipsnyje apžvelgiama kaip tik šių, vietinių kauniečių (daugeliu atvejų lietuvių), pavardžių raida. Remiamasi tos pačios šeimos narių įvardijimais, nes tik taip galima išsiaiškinti, ar šių įvardijimų asmenvardžiai yra įgiję svarbiausias pavardžių ypatybes, kitaip tariant, ar yra paveldimi ir bendri visiems tos pačios šeimos nariams. 16 šimtmečio antroponimijos duomenų analizė rodo, kad jau pirmoje šio amžiaus pusėje pamažu randasi kauniečių, priklausiusių miesto elitui (burmistrai, tarėjai, vaitai ir pan.), pavardės. 16 a. pirmoje pusėje pavardžių dar dažniausiai neturėjo mieste gyvenę samdiniai, tarnai ir pan. 17 a. antroje pusėje visi kauniečiai turėjo pavardes. Tačiau jau susidariusi to paties asmens pavardė skirtinguose tos pačios bylos protokoluose galėjo būti suslavinta, aplotyninta ar kitaip pakeista. Taip atsirasdavo įvairuojančių to paties asmens pavardės formų. Teismo aktus rašę asmenys gyvojoje kalboje vartotas lietuviškas pavardes pakeisdavo jų lytimis su slaviškomis tėvavardinėmis priesagomis -evič, -ovič. Tam įtakos turėjo ir to meto juridinių bei kanceliarinių dokumentų rašymo tradicija. Be to pasirinkti istorijos šaltiniai dažniausiai buvo rašomi praktiniais sumetimais. Šios aplinkybės nulėmė, kad tiksli pavardžių rašyba nebuvo įtvirtinta. Vėliau, 18 a., Kauno gyventojų pavardės palaipsniui nusistovi.Reikšminiai žodžiai: Istorinis asmenvardis; Pavardė; Historical personal name; Surname; Asmenvardis; Krikštavardis; Name; Family name; Christian name.

ENThe majority of Kaunas townspeople in the 16th century comprised Lithuanians. Individuals litigating in the court of the town governor (vaitas) that was the least expensive and therefore the most affordable were also mostly of the Lithuanian nationality. In the Kaunas books of civil records of the 16th–18th centuries, members of the townspeople community are generally referred to as civis, mieszczanin, мещанин. The article reviews the development of surnames of these local residents of Kaunas (in many cases, Lithuanians). Naming of the members of the same family are taken as a basis, seeing as this is the only way to find out if the personal names of these namings have acquired the most important features of surnames; in other words, if they are inherited and common to all members of the same family. Analysis of the anthroponimics data of the 16th century shows that in the first half of this century there started appearing the surnames of the residents of Kaunas who belonged to the town elite (burgomasters, councillors, town governors). Hired hands, servants etc. who lived in the town in the first half of the 16th century generally had no surnames. In the second half of the 17th century, all townspeople of Kaunas already had surnames. However, the surname of the same individuals in different minutes to the same case could have been slavicised, latinised or otherwise modified. Thus varying forms of the surname of the same person appeared. Individuals who drew up the court acts used to change Lithuanian surnames used in the living language into forms having Slavic patronymic suffixes -evič, -ovič. This was also influenced by tradition of writing the legal and clerical documents of that time.Moreover, the historical sources selected had been generally drawn up for practical purposes. These circumstances determined that the accurate writing of surnames had not been established. Later on, in the 18th century, the surnames of the Kaunas townspeople gradually settled.

• Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 80, p. 177-194.
• Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII amžiuje / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 45, p. 123-143.
• Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII-XVIII amžiuje / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 53-77.
• Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840-1843) / Alma Ragauskaitė. Archivum Lithuanicum. 2014, t. 16, p. 323-340.
• Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII-XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose / Alma Ragauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 45-67.
• Tendencies of formation of anthroponyms of rural residents in the oldest Lithuanian parish register of Joniškis dated 1599-1621 / Alma Ragauskaitė. Onomástica desde América Latina. 2021, n. 3, v. 2, p. 2-30.
• The Patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: introductory remarks / Alma Ragauskaitė. Acta Baltico-Slavica. 2018, Nr. 42, p. 173-188.