Apie senąjį baltišką liepos (Tilia) pavadinimą

LTStraipsnyje nagrinėjamas senasis baltiškasis medžio Tilia pavadinimas. Skirtingai negu dabartinis lietuviškas medžio pavadinimas liepa, ankstesnis šio medžio pavadinimas lenta ne iš karto buvo išaiškintas. Šis žodis kaip dendronimas jis galutinai įsitvirtino Makso Fasmerio "Rusų kalbos etimologijos žodyne" (1953-1958) ir Ernsto Frenkelio "Lietuvių kalbos etimologijos žodyne" (1955-1962). Straipsnyje pateikiama trumpa šio žodžio aiškinimo kronika rodo, kad jos turinį sudarantis izoliuotų faktų rinkinys iš skirtingų kalbų, pirma, visai nėra nukreiptas į etnolingvistinio pobūdžio ieškojimus, antra, nesudaro tam tikros semantinės sistemos, ir, trečia, neatkreipia dėmesio į tokį veiksnį, kaip faktų lokalizacija kalbinėje erdvėje. Dviejų lietuvių kalbos liepos pavadinimų - semantiskai rekonstruojamo *lenta ir realiai vartojamo liepa - priešpriešos geografinis kontekstas nulemia ir kiekvieno iš jų vietą indoeuropiečių kalbinės erdvės skaidymosi procese: lenta rodo neabejotinus baltų ryšius su germanais ir slavais, o liepa - tik su slavais. Tai reiškia, kad du medžio Tilia įvardijimo variantai atstovauja dviem chronologiškai skirtingiems indoeuropiečių ploto skaidymosi laikotarpiams: baltų-slavų-germanų ir vėlesniam, vykusiam jau po jo, - vien baltų-slavų. Šiuo atveju galima kalbėti apie gretimas dviejų indoeuropiečių kalbų teritorijas, kuriose bendrą iš baltų-slavų-germanų laikotarpio paveldėtą liepos pavadinimą vienu metu sinchroniškai ėmė stumti irgi bendras vėlesnis baltų-slavų dendronimas, tačiau senasis pavadinimas, praradęs savo pirmykštę reikšmę 'Tilia', išliko kaip baltų-slavų-germanų reliktas.Reikšminiai žodžiai: Baltų; Slavų; Germanų kalbos; žodžio kilmė; Reikšmė; Dendronimas; Baltų-slavų-germanų chronologinis sluoksnis; Baltų-slavų chronologinis sluoksnis; Leksika; Dendronym; Chronological layer of Balts-Slav-Germanic; Chronological layer of Balts-Slav; Lexis.

ENThe article examines the old Baltic name of the tree Tilia. Differently from the present-day Lithuanian name of the tree “liepa”, it took quite a long period of time to explain its previous name “lenta”. The word finally entrenched as a dendronym in Max Vasmer’s "Etymological Dictionary of the Russian Language" (1953-1958) and Ernst Frenkel’s "Etymological Dictionary of the Lithuanian Language" (1955-1962). The brief chronicle of the explanation of the word, provided in the article, shows that the set of isolated facts from different languages, forming its content is, first of all, absolutely not directed towards the ethno-linguistic search. Secondly, it does not form a certain semantic system and third, it does not draw the attention to such a factor as localization of facts in the language space. The geographical context of the opposite of the two names in the Lithuanian language, i. e. the semantically reconstructed “*lenta” and the really used “liepa” also determines the place of each of them in the process of decomposition of the Indo-European linguistic space: “lenta” shows the inevitable relation between the Balts and the Germans and Slavs and the word “liepa” – only with the Slavs, which means that the two variants of naming of the tree Tilia represent two chronologically different time periods of decomposition of the Indo-European territory: the Baltic – Slavic – Germanic and the later, the Baltic - Slavic. In this case one could talk of the adjacent territories of two Indo-European languages, in which the common name, inherited from the Baltic – Slavic – Germanic period commenced to be pushed out by another common later Baltic – Slavic dendronym. However the old name, which lost its initial meaning of “Tilia”, remained as a Baltic – Slavic – Germanic relic.