Bausti negalima pasigailėti

LTStraipsnyje aptariamas žargonas ir jo vieta bei vaidmuo lietuvių kalbos sistemoje. Lietuvių kalbininkai žargonybes vertina neigiamai, bendrinę kalbą stengiamasi apsaugoti ir atriboti nuo žargono, nepaisant to, jog į kai kurių kalbų bendrinę vartoseną iš žargono yra atėję nemažai žodžių. Akademiniame "Lietuvių kalbos žodyne" žodis žargonas paaiškintas kaip "iškraipyta kalba". Bendrinės kalbos atžvilgiu žargonas laikomas neigiamu reiškiniu. Gana dažnai - ir nederamu mokslo objektu. Lietuvių kalbotyroje, be kelių informacinių straipsnelių, trumpų skyrelių leksikologijos ir kalbos kultūros vadovėliuose bei žinynuose ir jau šį tūkstantmetį pasirodžiusio rusų mokslininkės Marijos Zavjalovos straipsnio, specialiai lietuvių kalbos žargonui skirtų mokslo darbų daugiau bene ir nėra. Tokia padėtis Lietuvoje iš dalies susiklostė dėl to, kad sovietiniu laikotarpiu žargonas buvo traktuojamas ne tik kaip neigiamas kalbos, bet ir kaip neigiamas socialinis reiškinys, nes žargonas - tai valdžios nekontroliuojamos bendravimo srities kalba, taigi nuo jo privalėjo atsiriboti ir mokslininkai. Pagrindinė žargono norma yra kalbinis antinormiškumas, t. y. visuotinių normų, taip pat bendrinės kalbos kodifikacijos, nepaisymas. Žymiu mastu antinormiškumą lemia bendrinės kalbos normiškumas bei visuotinumas, nes jam sąmoningai ar pasąmoningai priešinamasi - šnekama kitaip nei visi kiti. Žargonai gali būti skiriami ir vienas nuo kito skiriasi ne tik pagal įvardijamų sąvokų lauką, t. y. profesiniu pagrindu, bet ir pagal kokius nors socialinius vartotojų požymius: amžių, būdingiausią veiklą, pagrindinius pomėgius ir pan.Reikšminiai žodžiai: žodynas; žargonas; žargonybė; Profesinis žargonas; Socialinis žargonas; žargonizmas; Profesionalizmas; Bendrinė kalba; Jargon; Slang; Jargon word; Professionalism; Standard language.

ENThe article discusses jargon, its place and role in the system of Lithuanian language. Lithuanian linguists have a negative approach towards slang words, trying to protect the standard language and isolate it from jargons, despite the fact that there are a series of words that have originated and come to generic usage from jargons in some languages. The academic Lithuanian language vocabulary defines jargon as a "distorted language”. From the point of view of the standard language, a jargon is seen as a negative phenomenon. Moreover, it is quite often considered to be inappropriate subject matter of science. In Lithuanian linguistics, scientific works specifically dedicated to Lithuanian jargons are absent, with the exception of few informational brief articles, short sections in textbooks of lexicology and language culture and some manuals, an the article by the Russian scientist Marija Zavjalova, that has been published in this millennium. Such a situation occurred in Lithuania due to the fact that during the Soviet period, a jargon was not only seen as a negative phenomenon of speech, but also as a negative social phenomenon, for a jargon represented a language used in a field of communication out of the government control, thus scientists had to distance themselves from it, too. Basic rule of jargon is linguistic anti-normative character, i.e., ignorance of universal norms, as well as the codification of the standard language. The anti-normative character is to a large extent determined by the normative nature and universality of standard language, as it is consciously or subconsciously resisted, i.e., by talking differently than everyone else. Jargons may be distinguished and differ from each other not only by the field of names identified, i.e., on the professional basis, but also by some social characteristics of users: age, most characteristic activity, hobbies, etc.

• Lietuvių kalbos kultūra / Aldona Paulauskienė. Kaunas : Technologija, 2000. 255 p.
• Skoliniai iš rusų kalbos dabartiniame lietuvių žargone : jų semantinė "aura" ir likimas / Marija Zavjalova. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 3, p. 24-30.
• Slengo, kaip socialinės realijos, vertimo ypatumai / Miglė Šaltytė. Vertimo studijos. 2015, t. 8 p. 119-138.