Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos

LTStraipsnyje aptariamas praktinės kognityvinės lingvistikos pritaikymo galimybės leksikografijoje. Kognityvinės lingvistikos atradimai leido suvokti, kad kalbos vartojimas ir jos supratimas yra neatsiejami nuo pažinimo procesų, kurie iš esmės yra tikrovės kategorizavimas. Kategorizuojant tikrovės objektus ir reiškinius remiamasi kuriuo nors vienu ar keliais atmintyje jau esančiais kognityviniais žodeliais. Žodžių vartojimas kalboje grindžiamas pažinimo kategorijomis, arba mentaliniais konceptais. Būtų galima net teigti, kad kalbos žodžius mūsų galvoje atitinka "mentalinis žodynas". Kognityviniu kategorijų suvokimas remiasi prototipais. Lingvistinių eksperimentų būdu apibrėžiami kaip "geriausi" ar būdingiausi tam tikrų kategorijų nariai, prototipai gali būti suprantami grynai kognityviškai - kaip mentalinės reprezentacijos. Kadangi jie tarnauja mums kaip tam tikri tikrovės pažinimo (kategorizavimo) atskaitos taškai, prototipai kartais dar vadinami vaizdiniais, schemomis ar idealais. Leksikografijos praktikai labai svarbu apibūdinti kognityvinės kategorijos prototipinį narį, atskleisti vidinę kategorijos struktūrą (narių išsidėstymą pagal tipiškumo laipsnį) ir ištirti ryšius tarp kategorijų. Kognityvinės lingvistikos atstovų palaikoma prototipinio geštalto samprata leksikografijoje buvo pritaikyta ir praktiškai. Ja remiantis daugelio daiktų ir organizmų prototipinius geštaltus galima suvokti kaip iki funkciškai svarbių dalių supaprastintas schemas. Žinios apie žodžiais žymimų kategorijų vidinę sandarą galėtų padėti leksikografams optimizuoti reikšmių apibrėžimus ir ekonomiškiau organizuoti žodyno straipsnius.Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė lingvistika; Prototipas; Idealioji reikšmė; Tikrovės kategorizavimas; Etnolingvistika; Kognityvinis modelis; Semantinė kategorija; Leksikografija; Cognitive linguistics; Cognitive model; Seantic category; Prototype; Lexicography.

ENThe article discusses the practical options of applying cognitive linguistics in lexicography. Discoveries in cognitive linguistics has made it possible to see that use of language and its understanding are inseparable from cognitive processes, which are basically the categorization of the reality. Categorization of objects and events from the reality, is based on at least one or more cognitive words already existing in memory. Use of words in speech is based on cognitive categories or mental concepts. One could even argue that in our minds, words of the language are in accordance with the “mental dictionary”. Perception of cognitive categories is based on prototypes. Prototypes, defined through linguistic experiments as "the best" or most typical members of certain categories, can be understood purely cognitively, i.e., as a mental representation. Since they serve us as certain reference points of reality cognition (categorization), prototypes are sometimes referred to as images, schemes, or ideals. In the point of view of lexicographic practice, it is very important to define the prototype member of a cognitive category, to reveal the internal structure of the category (location of members according to the degree of typicality), and explore interrelationships between categories. The prototypical concept of gestalt in lexicography, supported by representatives of Cognitive linguistics, has been applied in practice, too. Based on it, prototypic Gestalts of many things and organisms can be seen as schemes simplified to functionally important components. Knowledge of the internal structure of categories covered by words could help the lexicographers to optimize definitions of meanings and arrange articles in a vocabulary more economically.

• Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
• Humoras ir kūrybinės kalbos galios, arba Kai sentimentai virsta centimentais / Inesa Šeškauskienė, Virginija Masiulionytė, Birutė Ryvitytė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8, p. 213-243.
• Išmintis lietuvio pasaulėvaizdyje / Irena Smetonienė, Beatričė Ganusauskaitė. Problemos. 2019, t. 95, p. 130-143.
• Kognityvinis požiūris į žodžių darybą / Lina Inčiuraitė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
• Koloratyvusis gyvulių pavadinimų motyvacijos modelis / Žydrūnė Šalaviejūtė. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 27-46.
• Konceptas žemė lietuvių frazeologijoje / Algirdas Ruškys. Res humanitariae. 2011, t. 10, p. 120-140.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvos lenkų vaizdinys pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu (Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pagrindu) / Veslava Čižik-Prokaševa. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2023, 8, p. 9-26.
• Men's and women’s tombstone epitaphs in the Klaipeda Region cemeteries of the 19th and early 20th century: linguistic aspects / Asta Balciuniene, Egle Bukantyte-Grevere. Identity and globalization : ethical implications / edited by: Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. 2018. P. 187-204.
• Metaforų vartojimas mokslo populiarinamuosiuose tekstuose / Ona Petrėnienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 128-134.
• Neigiamas lenkų vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne / Veslava Čižik-Prokaševa. Folia Philologica. 2021, 2, p. 4-16.
• Semantinės veiksmažodžio "gerti" sinonimų atsiradimo priežastys / Anželika Gaidienė. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 72, p. 196-220.
• Terminų vertimo būdai Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą / Egidijus Zaikauskas. Terminologija. 2014, 21, p. 71-89.
• Vaikas - pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas (remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga) / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2007, t. 3, p. 118-125.
• Žodžio „augalas“ samprata (remiantis studentų apklausa) / Anželika Gaidienė, Danutė Liutkevičienė. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 93-116.