Apie tikrąją pagonybę

LTStraipsnio tema – baltiškosios mitologijos ir religijos raida bei pažymiai. Straipsnio autorius teigia, kad istoriografiniai šaltiniai apie baltiškąją religiją suteikia kiek daugiau žinių tik XVI a., atsiradus Renesanso idėjų pažadintam domėjimuisi prigimtine kultūra. Žinia, fiksuojami tebuvo reliktai, benykstantys po Lietuvos krikšto. Straipsnio autorius kelia klausimą, kaip apibrėžiamas pagonybės terminas. Straipsnio autorius daro išvadą, kad pagonybės Lietuvoje terminas adekvačiau tinka laiko tarpsniui nuo Lietuvos krikšto iki pilnos christianizacijos, kol krikščionybė netapo visų tautos narių tautinės savimonės dalimi. Senosios religijos degradacijos procese galima įžvelgti tam tikrus etapus: pirmasis – tai formalioji krašto evangelizacija, antrasis – pagonybė valstiečiams sureikšminus senosios religijos žemdirbiškąjį matmenį, 1387 m. – XVI a. vidurys; tretysis – išplitus bažnytinių parapijų tinklui, pagoniškųjų apeigų praktikavimas tik šeimos rate, iki XVIII a. pradžios; ketvirtasis – senosios religijos reliktų galutinis virtimas liaudiškais tikėjimais bei tradiciniais papročiais, vykęs XVIII a. eigoje.Reikšminiai žodžiai: Senoji religija; Pagonybė; Dievybės; Baltai; Old religion; Paganism; Deities; Balts; Kultūros paveldas; Liaudies kultūra; Folk culture; Cultural heritage.

ENThe subject of the article is the development and features of Baltic mythology and religion. The author of the article argues that the historiographic sources on Baltic religion provide a little more information of the 16th century, after the ideas of Renaissance prompted interest into the national culture. It is a common knowledge, that only relics endangered after the christening of Lithuania were being recorded. The author raises the question what is the definition of the paganism. The author concludes that the term paganism in Lithuania defines the period from the baptism of Lithuania until its complete Christianization, before Christianity became the part of national consciousness of all the people. The process of the older religion degradation can be divided into several stages: first, formal evangelization of the country; second, paganism after peasants emphasized the agricultural dimension of the older religion, 1387 – mid-16th c.; third, practicing pagan rituals only in family circles after the spread of churches, until the 18th c.; fourth, the final conversion of the relics of the older religion into purely folk beliefs and traditional customs, in the course of 18th c.