Tarmė, bendrinė kalba ir raštingumas : trys asmeniniai laiškai

LTStraipsnyje pristatomi trys skirtingų tarmių bruožų turintys laiškai iš Ilinojaus universitete kuriamos Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės, taip pat apžvelgiamos jų rašybos ypatybės, tarmės bruožai bei galima bendrinės kalbos įtaka. Laiškai pasirinkti remiantis keliais kriterijais: ryškiai prasikišančiais tarmės bruožais, nevienoda tarme (šiaurės panevėžiškių, šiauliškių ir vilniškių), panašiu autorių raštingumo lygiu. Straipsnio tikslas - įvertinti šių laiškų tarmės ir bendrinės kalbos (BK) lyčių santykį, t. y. nustatyti, kokias BK ypatybes skirtingų tarmių atstovai priima lengviausiai, įvertinti raštingumo lygio ir BK lyčių priėmimo priklausomybę. Trijų laiškų analizė atskleidė, jog mažiau raštingų žmonių laiškai gali būti parankūs BK įtakai ir jos perėmimui tirti. Nors visi laiškai parašyti skirtingais tarmių ir BK mišiniais, išryškėjo keletas ypatybių, kurios iš BK buvo perimtos pirmiausiai. Panevėžiškės laiške aukštaitinamos abi skiriamosios rytų aukštaičių tarmės ypatybės, t. y. nesiaurinami [a-] <*ą, [e-] <*ę ir dvigarsiai [an], [am], [en], [em]. Tokia tendencija matyti ir vilniškio laiške. Šių tautosilabinių junginių linkstama nesiaurinti ir jau išnagrinėtos kitos panevėžiškės laiškuose. Galima daryti prielaidą, jog rytų aukštaičių šnektų atstovams [a-] <*ą, [e-] <*ę ir dvigarsių [an], [am], [en], [em] siaurinimas gali būti vienas iš pastebimesnių skirtumų nuo BK. Visose trijose tarmėse atvirosios galūnės [o] yra redukuojamas. Vadinasi, ši ypatybė, bendra visoms trims tarmėms, taip pat galėtų būti laikoma viena iš labiau pastebimų.Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Bendrinė kalba; Raštingumas.; Dialect; Srandard language; Literacy.; Etnoligvistika; Rašytiniai tekstai.

ENThe aim of this publication was to analyze and to compare the relationship between dialect, standard language, and literacy in three letters written in three different dialects - North Panevėžiškiai subdialect (E. I. letter), Vilniškiai subdialect (J. S. letter), and Šiauliškiai subdialect (S. P. letter). The comparison of the letters revealed that better literacy does not necesserally indicate higher impact of the standard language. As the analysis exposed, the least literate letter (E. I.) had the largest impact of the standard language, while the most literate letter (J. S.) was the least influenced by the standard language. This may be related to the environment and the influence of the local dialect that was spoken in the place where the authors lived. E. I. spent most of her life living among the non-native dialect speakers, while J. S. lived all of his life surrounded by the speakers of his native dialect. Therefore, I suggested that during the process of the blend of the dialect (language) systems written standard language is not as important as the spoken dialect of the changed local environment. [From the publication]