LTStraipsnyje, skirtame Baltramiejaus Vilento (apie 1525-1587) "Enchiridiono" (1579) ir "Evangelijų bei Epistolų" (1579) 430-ties metų sukakčiai, aptariamas pirmasis neišlikęs "Enchiridiono" leidimas. Tyrimo ištakos - 2008 metais Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve, rasti 4 iki šiol nežinoti Baltramiejaus Vilento laiškai, kurie pateikė naujų duomenų apie jo literatūrinę veiklą ir kunigavimą Karaliaučiuje. Ypač informatyvūs du laiškai, rašyti Prūsijos kunigaikščiui 1572 ir 1581 metais. Straipsnyje, atlikus laiškų ir su jais susijusių dokumentų analizę, daroma išvada, jog eiti kunigo pareigas Karaliaučiuje Vilentas pradėjo ne 1550, kaip rašoma istoriografinėje literatūroje ir presbiterologijose, bet 1553 metais. Istoriografinėje literatūroje ir presbiterologijose iki šiol dvejopai nurodoma Vilento darbo vieta: Šteindamo (Steindamm) Šv. Mikalojaus bažnyčia; Sakaimio (Sachkeim) Šv. Elžbietos bažnyčia. Laiškai patvirtina, kad jis buvo Šteindamo Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigas, bet aptarnavo viso Karaliaučiaus lietuvius, gyvenusius trijose miesto dalyse - Senamiestyje (Altstadt), Lyvenikėje (Löbenicht), Knypavoje (Kneiphof) - ir trijose savarankiškose gyvenvietėse prie Karaliaučiaus – Sakaimyje (Sachkeim), Trakaimyje (Tragheim) bei Rosgartene (Rossgarten). Pirmasis "Enchiridiono" leidimas išėjo ne 1575 ar 1574 metais, kaip spėta iki šiol, bet iki 1572-ųjų ar 1572-aisiais. Jis išleistas ne 25, o 500 egzempliorių tiražu. Vilento 1581 metų laiškas liudija, kad tuomet jis jau buvo pasirengęs versti Veito Dietricho "Postilę" (vertimo nebaigė, rankraščio likimas nežinomas).Reikšminiai žodžiai: Vilentas; Enchiridionas; Mažoji Lietuva; Lietuviška raštija; Vilentas; Encheiridion; Prussian cultural heritadge; Lithuanian texts; Baltramiejus Vilentas; Baltramiejaus Vilento "Enchiridionas"; Martinas Lutheris; Katekizmas; Karaliaučius; Prūsijos kultūros paveldo Slaptasis valstybinis archyvas; Baltramiejus Vilentas; "Enchiridion" by Baltramiejus Vilentas; Martin Luther; Catechism; Koenigsberg; Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz.
ENIn 2008 in the National Secret Archives of Prussian Cultural Heritage in Berlin (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz) 4 previously unknown letters of Baltramiejus Vilentas (Bartolomaeus Willentus, ca 1525-1587) were found. They are Vilentas's longest surviving autographs. Two of his letters were written in Latin and addressed to Duke Albrecht, two were written in German and addressed to Duke Georg Friedrich. They are all preserved in the file Pfarrer bei der litthaufchen Kirche auf dem Sackheim 1556-1709, in the folder Barthol. Wilentus 1556-1582; the file also has a document referring to payment made to Vilentas. One of the letters has no date (1556?), others were written in 1556, 1572 and 1581 respectively. The National Secret Archives of Prussian Cultural Heritage have also preserved Vilentas's widow Ona Vilentienė's (Anna Wilentin, Wiland) letter addressed to Duke Georg Friedrich. It is kept in the file Littaufche Pfarrer=Wittiben 1587-1755; on a separate sheet there is a decree on providing support to Vilentienė. The letters and related documents give more details about some facts of Vilentas's biography. They provide data on his previously unknown period of service in Karaliaučius (Königsberg), his financial situation and literary activities. He started working as a priest in Karaliaučius in 1553; the date differs from the one given in other historiographical sources (1550).The sources also disagree over the churches where he served: some refer to St Nicolas Church in Šteindamas (Steindamm), whereas others point out to St Elisabeth's Church in Sakaimis (Sachkeim). The letters confirm that he worked in St Nicolas Church in Šteindamas, but also provided services to Lithuanians of all Karaliaučius, who lived in the Senamiestis (Old town), Knypava (Kneiphof), Lyvenikė (Lobenicht), Sakaimis (Sachkeim), trakaimis (tragheim) and Rosgartenas (Rossgarten). His letter dated 1572 attests to the fact that the first edition of Enchiridion came out in or before 1572 rather than in 1575, as was claimed earlier. Vilentas's (1581) and Vilentienė's (1587) letters also mention that Vilentas started translating Veit Dietrich's Posttilla but was unable to complete it. What happened with the manuscript remains unknown. [From the publication]