Zietelos šnektos tekstai

• Texts of Zietela sub-dialect
• Texts of the Zietela subdialect of Lithuania

LTZietelos šnekta, kurios tekstai čia pateikiami, buvo lietuvių kalbos periferinė šnekta, labiausiai nutolusi į pietus už dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijoje, Gardino srityje, Diatlovo rajone ir apylinkėse […]. Zietelos lietuvių šnekta jau mirusi. Paskutiniai lietuviškai galėję kalbėti Zietelos šnektos atstovai išmirė XX a. devintajame dešimtmetyje, todėl mokslininkams ir visuomenei pravartu pateikti kiek galint daugiau šios unikalios šnektos tekstų […]. Šiame leidinyje pateikiami tekstai, surinkti 1955–1985 m. iš vietinių Zasečių ir Pagirių sodžiuose gimusių žmonių, išsisklaidžiusių po Zietelos ir tolimesnes apylinkes. Nuo pat šnektos tyrimo pradžios tekstai buvo rašomi ranka, vėliau ir įvairiais magnetofonais. Šiam leidiniui stengtasi pateikti kuo daugiau įrašų, šifruotų iš magnetofono […]. Tekstai tematikos atžvilgiu mišrūs, neretai pasikatojantys. Daugiausia yra buitinių pasakojimų apie darbus, papročius, sveikatą, asmeninius šeimos ir kaimo reikalus, prisiminimų ir kt. […] Daugelis tekstų užrašyti lauke, informantams dirbant įvairius darbus […]. Zietelos tekstai buvo renkami ir užrašomi kelis dešimtmečius daugiausia pagal to meto tradiciją, t. y. šiek tiek apibendrintai (fonologizuotai), tačiau stengiantis perteikti būdingesnius svyravimus, paliekant ir morfonologinius nukrypimus. Transkripcija tokia pati kaip ir Zietelos lietuvių šnektos monografijoje. Pagrindinės žodžių formos, jų reikšmė, nutolusi nuo lietuvių bendrinės kalbos, ir kitokie paaiškinimai skaitytojų patogumui rašomi išnašose. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Antroje leidinio dalyje publikuojami į pirmąją dalį nepatekusių pateikėjų tekstai. Jie, kaip ir ankstesnieji, daugiausia užrašyti kalbininko A. Vidugirio antrojoje XX a. pusėje iš vietinių zieteliškių – Zasečių, Pagirių ir kitų kaimų. Pateikėjai gimę XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, seniausia iš jų – Marijona Lubakaitė-Burokienė (1890–1968). Antrojoje knygos dalyje – 21 Zietelos šnektos atstovų pasakojimas. Pasakojimų turinys labai įvairus. Daug pasakojimų apie kalendorines šventes ir jų papročius – Kalėdas, Velykas, Sekmines, Jonines ir kitas svarbias datas. Bene didžiausią tekstų dalį sudaro paprasti kasdieniai pasakojimai apie sunkų gyvenimą, ligas ir artimuosius, nemažai karo metų prisiminimų. Pateikėjų atmintyje atgyja įsimintinesni įvykiai, Zietelos krašto istorijos nuotrupos, pamąstymai apie skaudų lietuvių, jų kalbos ir lietuvybės likimą tame krašte. Neįkainojamą šio leidinio antrosios dalies vertę sudaro kompaktinė plokštelė. Joje klausytojas galės išgirsti unikalių Zietelos apylinkių garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve. Antrąja „Zietelos šnektos tekstų“ dalimi baigiamas vertingos ir unikalios medžiagos publikavimas, leisiantis padaryti mokslo reikmėms prieinamą visą išlikusį Zietelos šnektos paveldą.

ENThe Zietela sub-dialect, the texts of which are presented here, was a peripheral sub-dialect of the Lithuanian language. It was localized all the way to the South, beyond the present border of Lithuania, in Byelorussia, in Diatlovo region and environs. Zietela sub-dialect is presently extinct. The last remaining Lithuanian persons who might have been able to speak this dialect died in the 1980s. Therefore it is important to present the texts of this dialect to the public and the scientists. This publication presents texts collected in 1955–1985 from the people native to Zietela region and environs. From the very beginning of the field research the texts were being recorded in handwriting, later - using tape recorders. This publication contains majority of texts transcribed from the tape records. According to the subject, the texts are mixed, often repetitive. Mostly they tell everyday stories about work, mores, health, personal and village matters, memories, etc. Many texts were recorded outdoors while informants were engaged into some sort of work. The texts of Zietela were being collected and recorded for a few decades, mostly according to the tradition of that time, i.e. slightly generalized. But in an attempt to convey specific fluctuations, the morphological deviations were preserved as well. The main forms of words, their meanings, which are removed from the appellative Lithuanian language, and other information is given in the footnotes.