Dabartinė prancūzų meno sociologija versus postmodernus mąstymas

LTStraipsnyje analizuojamos pastarųjų 3-jų dešimtmečių prancūzų meno sociologijos teorijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyraujančių meno sociologijos krypčių sąveikai su postmoderniu mąstymu. Nagrinėjant svarbiausias teorines ir metodologines transformacijas, kurios skleidžasi Pierre Bourdieu, Nathalie Heinich, Jean-Claude Passerono ir kitų sociologijoje, atskleidžiamos svarbiausios naujos epistemologinės paradigmos - nauji socialinio pasaulio pažinimo būdai. Svarbiausias postmodernaus mąstymo bruožas - refleksyvumas, kuris 7 deš. tapo svarbiausia P. Bourdieu sociologijos ypatybe. Refleksyvumas ir naujos epistemologinės prielaidos leidžia mokslininkui tyrinėti apmąstyti praktiką, sutvirtinti mokslinės veiklos tikslingumą ir pagrįstumą. Naujose kryptyse skleidžiasi kitoks ryšys tarp sociologijos ir humanitarinių mokslų. Tarpdalykinis mąstymas, metodologinis pliuralizmas, struktūrinės analizės kaita (perėjimas nuo struktūralizmo prie post-struktūralizmo) ir kompleksiška, integrali visų meninio gyvenimo sudedamųjų dalių analizė - tai pagrindiniai dabartinės meno sociologijos bruožai, susiję su postmoderniu mąstymu. Straipsnyje aptariama nuo 9 deš. N. Heinich plėtojama nauja, pasižyminti deskriptyvumu, meno sociologija, kaip priešprieša "kritinei" Bourdieu sociologijai, glaustai aptariami postmodernios meno sociologijos atspindžiai Lietuvos menotyroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postmoderni meno sociologija; Lietuviška verija; Postmodern art sociology; Lithuanian version; Refleksyvioji sociologija; Meno sociologija; Postmodernizmas; Pierre Bourdieu; Nathalie Heinich; Reflective sociology; Sociology of art; Postmodernism; Pierre; Bourdieu; Nathalie Heinich.

ENThe article analyses the sociology of art which manifests itself during the last three decades in French intellectual field. The main attention is paid to the interactions between the dominant trends in sociology of art and postmodern thought. Analysis of the most important theoretical and methodological transformations with prominent figures of Pierre Bourdieu, Nathalie Heinich, Jean-Claude Passeron and others reveals new epistemological paradigms: rearrangements of the ways of knowledge in contemporary social sciences. The most important new feature of postmodern way of thinking is reflectivity which became a type of research method in Bourdieu's sociology since the 1970s. Reflectivity and new epistemological preliminaries allow a practitioner to research her or his own practice (or that of others) in order to change or improve it. New trends have recently contributed to recasting the relation between disciplines and to building novel alliances between sociology and humanities. Therefore interdisciplinary thinking, methodological pluralism, changes of structural analysis (transition from structuralism to post-structuralism) and complex, integrated analysis of all components in artistic life are the main features of contemporary sociology of art which coincide with the postmodern way of thinking. Heinich has carried out innovative sociological analyses of the field of art since the 1980s. Her advocacy of descriptive, interpretative sociology of art - as opposed to 'critical' sociology in the manner of Bourdieu - is depicted and considered. So new paradigms are rising in the sociology of art. [From the publication]

• Garuojančio vandens lašo gaudymas, arba kūrinio problema literatūros sociologijoje / Loreta Jakonytė-Kvedarienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2005, 19, p. 77-97.
• Pierre'o Bourdieu literatūros sociologija / Loreta Jakonytė-Kvedarienė. Literatūra. 2005, t. 47 (1), p. 57-72.
• Pirmasis lietuviškas sociologijos metateorijos veikalas : recenzija / Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2005, Nr. 2 (16), p. 144-149.
• Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmo spąstai / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2003, Nr. 2 (11), p. 5-49.