Sakralybės turinio metamorfozės postmoderno epochoje. Komparatyvistinis požiūris

LTStraipsnyje, naudojant komparatyvistinės religijotyros metodologiją, religinį istorinį bei religinį fenomenologinį požiūrį, yra tyrinėjami desakralizacijos procesai, religiniai vyksmai Vakaruose bei domimasi desakralizacijos procesų lyginamąja analize Lietuvoje, analizuojama pamatinė komparatyvistinės religijotyros kategorija – šventybė. Atliktas tyrimas leidžia tvirtinti, kad sakralybė traukiasi kartu su autentiška religija, tačiau jos yra pakeičiamos abstrakčiu dvasingumu, vis didesnę įtaką įgaunančiomis atviriausiomis bei tolerantiškiausiomis Rytų religijomis, ar pagonybės koliažais, atgaivinančiais prarastojo rojaus vaizdinius. Jais/jomis yra pakeičiama sakralybės pajauta, tačiau ji visai neišnyksta. Sakralybę vis dar galima įžvelgti ir žmogaus elgesio ritualizavime, pasaulietinių dalykų kultuose. Nors šventi išgyvenimai vis dar pasitaiko, tačiau esamos tendencijos leidžia manyti, jog sakralybė yra tik laikinas dalykas. Tai yra ženklas, liudijantis erzacinės postmodernios kultūros epochos perdengimą jau visuotine erzacinio sekuliarumo aušra.Reikšminiai žodžiai: Postmodernas; Komparatyvistinė religijotyra; Sakralybė; Tikėjimas; Desakralizavimas; Postmodern; Comparative religion studies; Sacrality; Belief; Desacralization.

ENThis article aims to discuss the change of the content of the sacrality in postmodern era. On the base of the contemporary achievements of culture and religion studies this article analyses desacralization processes which became intensely evident in Western culture just before the French revolution and which finally resulted in multiform, but mostly indiscrete contemporary postmodern secularism and secular society. The crisis of sacrality rooted in contemporary postmodern Western world allows to intrude into sacral (sacral formerly) places of various sacral erzats, starting from pop and sport, transformed into some kind of cult, finishing with subtle and quite primitive esoteric teachings. Together with authentic religion sacrality is also retreating, but their place is not left empty for it is occupied by various postmodern erzats. The second part of the article analyses the historical and comparative aspects of desacralization processes occurring in present-day Lithuania. [From the publication]

• Ar iš tiesų "nacionalinis kompozitorius" yra nacionalinis? = Is a "national composer" really national? / Darius Kučinskas, Rytis Ambrazevičius. Kūrybos erdvės. 2010, Nr. 13, p. 18-24.
• Beresnevičius ir euristinės LDK kultūros istorijos recepcijos galimybės / Antanas Andrijauskas. Kultūrologija. 2006, t. 14, p. 28-66. Vilnius: Gervelė, 2006. P. 28-66.
• Ezoterizmo transformacijos šiuolaikinėje kultūroje / Dovilė Švilpienė. Literatūra. 2010, t. 52 (1), p. 98-116.