О трех нововыявленных списках Псковской редакции Простого пролога

LTSinaksaras - tai iš graikų kalbos išverstas palyginti stabilios sandaros kalendorinis šventųjų gyvenimų rinkinys. Senovės slavų raštininkai papildė jį pamokomojo pobūdžio apsakymais. Rankraštinėje bažnytinėje slavų tradicijoje egzistuoja du sinaksaro tipai: paprastasis ir eiliuotasis. Tai du vertimai, atlikti XII a. ir XIV a. iš skirtingų graikiškų originalų. Eiliuotame sinaksare hagiografinius tekstus lydi trumpi eilėraščiai, šlovinantys šventųjų dvasinius žygdarbius. 1-oji ir 2-oji paprastojo sinaksaro redakcijos atsirado senojoje Rusioje iki mongolų antpuolio. 3-ioji paprastojo sinaksaro redakcija sukurta Pskove XV a. 1-ame trečdalyje. Šią redakciją atrado ir pirmąkart aprašė mokslininkė Eugenija Fet 1980 m. Ji paminėjo dvyliką XV-XVII a. šios redakcijos nuorašų. Pagal sandaros ypatumus šiai redakcijai priklauso dar trys nežinomi Eugenijos Fet nuorašai, saugomi Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos bibliotekose ir prezentuojantys LDK rankraštinę tradiciją: a) Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, f. 19, Nr. 92, XVI a. 1-ojo ketv.; b) Baltarusijos nacionalinė biblioteka, rankr. sk., 091/4200, XVI a. vid.; c) Ukrainos mokslų akademijos V. Stefaniko mokslinė biblioteka Lvove, MB, 1263, XVI a. 3-iojo ketv. Sandaros atžvilgiu pirmasis sinaksaras artimas seniausiam 3-ios redakcijos nuorašui (Pskovo muziejus, sp. 22, Nr. 118/49). Antrasis atstovauja Pskovo redakcijos A atmainai, sukurtai XV a. 2-oje pus. Trečiasis priklauso 3-ios redakcijos Makarijaus atmainai, sudarytai XVI a. 4 deš. ir yra vienintelis autorei žinomas išlikęs antrojo pusmečio Pskovo redakcijos Sinaksaro nuorašas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Slavų raštijos paminklai.

ENSynaxarium is a compilation of hagiographies of a comparably stable composition, translated from the Greek language. The ancient Slavonic chroniclers supplemented it with pastoral stories. The Slavonic manuscript ecclesiastical tradition has two types of synaxarium: simple and versed. Those are two translations, performed in the 12th and 14th centuries from different Greek originals. In the versed synaxarium the hagiographic texts are accompanied by short poems, glorifying the spiritual deeds of saints. The first and second editions of the simple synaxarium emerged in the ancient Russia prior to the Mongol onslaught. The third edition of the simple synaxarium was created in Pskov in the first third of the 15th century. The said edition was first discovered and described by scientist Eugenia Fet in 1980. She mentioned twelve copies of the edition of the 15th – 17th centuries. According to the structural particularities three more unknown copes, done by Eugenia Fet belong to this edition. They are preserved in libraries of Lithuania, Byelorussia and Ukraine and represent the manuscript tradition of the Grand Duchy of Lithuania: a) the Library of Lithuanian Academy of Science, f. 19, No. 92, the 1st quarter of the 16th century; b) the National Library of Byelorussia, Manuscripts Division, 091/4200, middle of the 16th century; c) V. Stefanik Library of the Academy of Sciences of Ukraine in Lviv, MB, 1263, third quarter of the 16th century. In terms of structure the first synaxarium is close to the oldest copy of the third edition (Pskov Museum, sp. 22, No. 118/49). The second represents the A variety of the Pskov edition, created in the second half of the 15th century. The third belongs to the Macarius variety of the third edition, compiled in the fourth decade of the 16th century and is the only remaining copy of the Synaxarium of the Pskov edition, known to the author.