Lietuvos Respublikos seimų įtaka užsienio politikai 1920-1927 metais : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas - Lietuvos Respublikos seimų, Užsienio reikalų komisijos, frakcijų ir atskirų narių veikla ir įtaka užsienio politikos srityje 1920-1927 metais, Seimo ir Vyriausybės santykiai sprendžiant svarbiausias užsienio politikos problemas, frakcijų ir seimų narių nuostatos užsienio politikos klausimais. Disertacijoje taip pat bandoma nustatyti, kiek seimą veikė visuomenės bei opozicijos nuomonė. Lietuvos istoriografijoje ir parlamentarizmo istorijoje tai pirmas mokslinis tyrimas šia tema. Visų demokratinių seimų įtaka užsienio politikai buvo skirtinga, nes keitėsi seimų, kartu ir Užsienio reikalų komisijos sudėtis, daugumos ir opozicijos santykiai, skyrėsi seimų narių patirtis politinėje ir parlamentinėje veikloje, jų išsilavinimas bei asmeninės savybės. Disertacijos struktūra sudaryta derinant chronologinį ir problematinį medžiagos išdėstymo principus. Disertacijoje nagrinėjama Seimo kompetencija, Steigiamojo Seimo indėlis į Lietuvos; tarptautinės padėties stabilizavimą, dalyvavimas derybose su Sovietų Rusija bei Lenkija; analizuojama I Seimo frakcijų konfrontacijos poveikis užsienio politikai, II Seimo veikla - Klaipėdos konvencijos svarstymas ir ratifikavimas, opozicijos įtaka ir nesėkmingų derybų su Vatikanu ir Lenkija panaudojimas rinkiminėse kovose; tyrinėjama III Seimo požiūris į užsienio politikos uždavinius, iškilusius po Lokarno konferencijos, sutarties su SSRS parengimas bei permainos parlamente po karinio perversmo, Užsienio reikalų ministerijos biudžeto svarstymai seimuose bei Seimo įtaka ministerijos struktūros tobulinimui.

ENThe subject of the thesis is the activity and the influence of Lithuanian Parliaments, Foreign Affairs Committees, groups, and individual members on foreign policy in 1920-1927; the parliament and government relations on the major issues of foreign policy; attitudes of political groups and parliament members on foreign policy issues. The work also attempts to determine the extent to which the parliament was affected by public opinion and the opposition. In Lithuanian parliamentary history and historiography, this is the first study on this subject. All democratic parliaments differently influenced foreign policy, since their composition (as well as that of the Foreign Affairs Committee), the majority and the opposition balance, and experience in political and parliament activities as well as personal characteristics of parliament members were different. The thesis is structured combining chronological and problematic principles of arranging material. The thesis examines the competence of the Parliament, the contribution of the Constitutive Parliament into stabilization of the international situation of Lithuania, and participation in negotiations with Soviet Russia and Poland; it examines the impact of Parliament I groups’ confrontation on foreign policy; reveals activities of Parliament II: discussions on and ratification of Klaipeda Convention, the impact of the opposition, and using unsuccessful negotiations with the Vatican and Poland in pre-electoral battle; and explores the attitude of Parliament III towards foreign policy challenges that appeared after the Locarno Conference, the preparation of the Treaty with the USSR and the changes in parliament after a military takeover, Parliament discussions on Foreign Ministry budget and Parliament’s influence on the improvement of the structure of the Ministry.