Žmogaus ir gyvūnų vaizdavimas baltų dailėje

LTAntropomorfiniai motyvai baltų metalų epochoje žinomi nuo romėniškojo iki vėlyvojo geležies amžiaus laikotarpio, tačiau tai pavieniai radiniai, kuriuos sunku detaliau įvertinti, kaip ir akmenines "bobas" iš prūsų žemių. Zoomorfiniai motyvai taip pat pasirodo romėniškuoju laikotarpiu, tačiau jie palyginti reti ir nesudaro didesnių grupių. Tautų kraustymosi metu baltų žemes pasiekusi zoomorfinė mada buvo pamėgta, savaip transformuota ir išlaikyta net iki XVI a. Atsirado didelės papuošalų grupės: lankinės, plokštelinės ir pasaginės segės, taip pat ir apyrankės. Labai gerai matyti, kaip kiekvienoje grupėje ankstyviausi pavyzdžiai yra su ryškiais, lengvai atpažįstamais zoomorfiniais motyvais, kurie ilgainiui arba tuo pat metu kinta juos imituojant. Šio keitimosi rezultatas ne tik paprastesnis (ar net prastesnis) papuošalas, bet ir naujos estetinės kokybės dirbinys (aguoninės segės), kuris tik senesniųjų pavyzdžių kontekste vertintinas kaip turintis zoomorfinių simbolių. Labai svarbu, kad kai kurie zoomorfinio tipo papuošalai - aguoninės, plokštinės ir pasaginės segės, taip pat apyrankės - būdingi tik baltams, jie reti slavų, finougrų bei germanų kraštuose. Pavieniai analogų neturintys antropomorfiniai ir zoomorfiniai dirbiniai, rasti baltų paminkluose (Linkūnai, Ašuotė, Rimaisai) rodo, kad dirbinių įvairovė buvo didelė, tačiau vietiniai meistrai ir užsakovai plėtojo tik tam tikrus jų tipus. Apibendrinant galima teigti egzistavus savitą baltų zoomorfinį stilių, kurio išraišką lėmė polinkis į minimalias geometrines formas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų papuošalai; Antropomorfiniai ir zoomorfiniai motyvai; Segės; Apyrankės; Pakabukai; žmogus; Gyvūnas; Vaizdavimo būdas; Baltai; Human; Animal; Portrayal; Balts; Baltų menas; Antropomorfiniai motyvai; Zoomorfiniai motyvai; Stilius.; Art of balts; Anthropomorphic motif; Zoomorphic motif; Style.

ENAnthropomorphic motifs in the metal epoch of the Balts have been known since the Roman to the Late Iron Age; however, these were solitary findings, which are difficult to evaluate in more detail like the stone female sculptures from the Prussian lands. Zoomorphic motifs also come up in the Roman period, however these are relatively rare and do not comprise larger groups. The people came to like the zoomorphic fashion that reached the Baltic lands during the migration of peoples, transformed it in their own way and preserved it as long as to the 16th century. Large groups of ornaments appeared: crossbow, flat and penannular brooches as well as bracelets. It is very obvious that in each group the earliest samples bear distinctive, easy-to-recognise zoomorphic motifs, which eventually or simultaneously change as they are imitated. The outcome of this change was a more simple (or even inferior) ornament as well as works of new aesthetic quality (brooches with poppy-seed box shaped ends), which is to be evaluated as containing zoomorphic symbols only in the context of older samples. It is very important that certain ornaments of the zoomorphic type – flat, penannular or having poppy-seed box shaped ends brooches as well as bracelets – are characteristic to the Balts only; they are rare in Slavic, Finno-Ugric and Germanic lands. Solitary anthropomorphic and zoomorphic objects having no analogues that had been discovered in the Baltic monuments (Linkūnai, Ašuotė, Rimaisai) show the great variety of works, however local masters and customers were fond only of certain types of them. In summary, it can be stated that a particular zoomorphic style of the Balts existed, and its expression was determined by the propensity for minimal geometric shapes.