Kai kurie Europos Sąjungos reglamentų pavadinimų kalbinės raiškos ypatumai verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą : veikiamosios rūšies dalyviai

LTStraipsnyje nagrinėjamos dažnai Europos Sąjungos reglamentų pavadinimuose pasitaikančių konstrukcijų su veikiamosios rūšies dalyviais vertimo iš anglų į lietuvių kalbą strategijos. Analizuojama 400 į lietuvių kalbą išverstų, 2005-2008 m. paskelbtų reglamentų pavadinimų formalioji ir gramatinė sandara, lietuviški pavyzdžiai lyginami su kitų kalbų; vertimai vertinami kalbos taisyklingumo ir pragmatiniu požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad verčiant dažniausiai pasirenkama lietuvių kalbos sistemai nebūdinga raiška: teisės aktą personifikuojančios veikiamosios rūšies dalyvių konstrukcijos išlaikomos daugiausia verčiant pažodžiui, o kalbos ekonomijos prasme taupios, tačiau vartosenos požiūriu dirbtinės daiktavardinės konstrukcijos atsiranda siekiant išlaikyti kiek įmanoma trumpesnę pavadinimo formą. Kitose ES kalbose angliški ir prancūziški veikiamosios rūšies dalyviai reglamentų pavadinimuose verčiami įvairiai - pažodžiui iš anglų ar prancūzų kalbų nėra verčiama. Remiantis V. Bhatia (1997), A. Trosborg (1997), S. Šarčevic (2000), L. Murinienės (2008) darbais argumentuojama, kad būtina atsižvelgti ir į kognityvinę pavadinimo struktūrą, ir į kalbos taisyklingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisiniai tekstai; Kognityvinis struktūravimas; Vertimo strategijos; Konstrukcijos su veikiamosios rūšies dalyviais; Daiktavardinės konstrukcijos; Legal texts; Translation of legal acts; Cognitive structuring; Translation strategies; Active participle constructions; Noun phrase.

ENThe article focuses on translation strategies for constructions with active participles which are frequently met in the titles of regulations of the European Union. The corpus of data includes more than 400 original English titles of regulations published between 2005 and 2008 and their translations into Lithuanian. The main angle of research is formal requirements for the titles of legal acts and their grammatical structuring. The structure of the English title is compared against the background of other languages such as Spanish, Latvian, Swedish and French. The results of the research show that in most cases the translation strategies chosen for active participles result in linguistically debatable Lithuanian structures of two kinds. In one case English constructions with active participles that presuppose a personification of legal acts are often preserved in Lithuanian by means of literal translation. The other debatable point is when participial constructions are rendered into Lithuanian by noun phrases, the strategy that allows the translator to produce a shorter Lithuanian title. Other EU languages choose different translation strategies for English or French active participles: literal translation is not opted for. Based on research by Bhatia (1997), Trosborg (1997), Šarčevic (2000) and Muriniene (2008) and the results of the analysis, the article argues for the necessity of employing other translation strategies, such as the use of subordinate clauses. [From the publication]