Lietuvis tarp Karaliaus - Dvasios įpėdinių : Čiurlionio kūryba "Jaunosios Lenkijos" kontekste

LTM. K. Čiurlionis šiandien gana plačiai žinomas Lenkijoje, ypač nuo 2001 m. rudens, kai reprezentatyvi jo tapybos darbų paroda buvo pristatyta viešuomenei dviejuose Lenkijos nacionalinio muziejaus padaliniuose – iš pradžių Varšuvoje, o paskui Poznanėje. Apie Čiurlionį rašę autoriai daugiausia siejo ir tebesieja jo kūrinius ir su pirmapradžiais etniniais motyvais, ir su tuo, kas patyrė ištisus raidos šimtmečius ir įgijo sudėtingą, be galo subtilų pavidalą. Atsižvelgti į lenkiškąjį foną – aplinką, kurioje formavosi meninis Čiurlionio mąstymas – nebuvo lengva dėl daugelio priežasčių. Nors kritikams tiesiog piršte piršosi įvairių tradicijų įtaka ir abipusė priklausomybė, nuolat buvo žvelgiama iš perspektyvos, pernelyg sumenkinančios išsilavinusį žmogų nuo spontaniškai žvelgiančio etninės bendrijos nario skiriantį atstumą. Todėl M. K. Čiurlionio ryšiai su lenkų XIX ir XX a. sandūros kultūra nebuvo smulkiau nagrinėjami. Ši spraga įsisenėjo, nors, kaip minėta, literatūroje apie Čiurlionį apstu įvairių pastabų, tiesiogiai ar netiesiogiai rodančių reikmę kruopščiai ištyrinėti dailininko kūrybą Jaunosios Lenkijos kontekste. Mintimis apie tai R. Okulicz-Kozarinas ir pradeda savo knygą – pirmąkart bando formuoti išsamų požiūrį į Čiurlionio estetikos šaltinius lenkų neoromantizmo epochoje. Knygoje gvildenama, kaip lietuvių menininkas suvokė ir įgyvendino menų sąšaukos ir sintezės idėją, kaip jo sukurta Lietuvos vizija iškyla iš lietuvių ir lenkų romantizmo tradicijos. Čia taip pat pateikiami dviejų mūzos tarnų – lietuvių dailininko ir lenkų poeto Micinskio – ryšiai, gretinami jų darbai.Reikšminiai žodžiai: Čiurlionis; Čiurlionio kūryba; "jaunoji Lenkija"; Menų sintezė; XIX -XX a. sandūros kultūra; XIX-XX a. sandūros poetiniai įvaizdžiai; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Jaunoji Lenkija; Neoromantizmas; T. Micinskis; J. Slowackis; Čiurlionis; Young Poland; Neo-romanticism; Micinski; Slowacki; The synthesis of arts.

ENToday M. K. Ciurlionis is quite widely known in Poland, especially since the autumn 2001, when a representative exhibition of his paintings was presented to publics at the two branches of the National Museum in Poland – firstly in Warsaw, and then in Poznan. The authors who wrote about Čiurlionis related and still relate his works both with primeval ethnic motives and with that what has experienced and acquired the complex, infinitely subtle form throughout the centuries of evolution. Considering the Polish background - the environment in which the formation of artistic Čiurlionis thinking took place – it was not easy due to many reasons. Although the influence of different traditions and mutual dependency was just presumed by critics, it was consistently being looked from perspective, excessively devaluing the educated man from the separating distance of spontaneously looking member of ethnic community. Therefore, M. K. Čiurlionis’ relationship with Polish culture of the joint of the nineteenth and twentieth century was not further examined. This gap became ingrained, though, as it was mentioned, there is aplenty various comments on Čiurlionis in the literature, directly or indirectly indicating the need for careful examination of the works of artist in the context of Young Poland. R. Okulicz - Kozarinas starts his book in his thoughts on this matter - he first attempts to formulate a comprehensive approach to aesthetics sources of Čiurlionis in the period of Polish neo-romanticism. The book discusses how Lithuanian artist conceived and implemented the idea of linkup between arts and synthesis, how his created vision of Lithuania raises from Lithuanian and Polish romantic tradition. It also presents the relationship between two servants of muses - Lithuanian painter and Polish poet Micinskis, and comparison of their work.