Kai kurie teisės į laisvus rinkimus interpretavimo Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje aspektai

LTŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gruodžio 7 d. įstatymu, 3 straipsnyje „Teisė į laisvus rinkimus“ nustatyta: „Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydamos tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“. Šis protokolas yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tačiau tik Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija apima jo aiškinimo bei taikymo klausimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Straipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio aiškinimu ir taikymu, turint tikslą atskleisti, kokius svarbiausius principus, susijusius su šio protokolo 3 straipsnio aiškinimu, savo jurisprudencijoje yra suformulavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.Pirmajame straipsnio skyriuje nagrinėjama, kaip rinkimų teisės nuostatos yra įtvirtintos, kokia jų reikšmė Konvencijos sistemoje, kokios asmens teisės yra įtvirtintos minėto protokolo 3 straipsnyje – daroma išvada, kad jame yra nustatyta ne tik valstybių Konvencijos dalyvių pozityvi pareiga organizuoti demokratinius rinkimus, bet taip pat garantuotos teisė balsuoti (teisė rinkti) ir teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisė būti išrinktam). Antrajame straipsnio skyriuje analizuojama, kokioms rinkimų rūšims yra taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnis. Trečiame ir ketvirtame skyriuose detaliau analizuojami kai kurie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, susiję su aktyviąja (teisė rinkti) ir pasyviąja (teisė būti išrinktam) rinkimų teisėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinė teisė; Teisė balsuoti rinkimuose (teisė rinkti); Teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisė būti išrinktam); Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Constitutional law; Right to vote at elections; Right to stand for election; Article 3 of the First Protocol of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms; Case-law of the European Court of Human Rights.

ENPaper focuses on the general principles established in the caselaw of the European Court of Human Rights while applying and interpreting the Article 3 of the First Protocol of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – Article 3 of the First Protocol) which provides: "The High Contracting Parties undertake to hold free elections at reasonable intervals by secret ballot, under conditions which will ensure the free expression of the opinion of the people in the choice of the legislature". Article 3 of the First Protocol enshrines a fundamental principle for effective political democracy, and is accordingly of prime importance in the Convention system. It refers not only to positive obligation of the Contracting State to organize democratic elections, but also guarantees individual rights, including the right to vote and the right to stand for election, although this is not explicitly stated in it. These rights are not absolute; there is room for "implied limitations" and Contracting States are given a wide margin of appreciation in this sphere. However, these limitations must be such that the rights in question were not curtailed to such an extent as to impair their very essence and deprive them of their effectiveness, should be imposed in pursuit of a legitimate aim and should not be disproportionate.The choice of electoral system by which free expression of the opinion of the people in the choice of the "legislature" is ensured – whether it is based on proportional representation, majority voting with one or two ballots or some other arrangement – is a matter in which the State enjoys a wide margin of appreciation. Article 3 of the First Protocol does not create any obligation to introduce a specific electoral system. In the second part of the paper it is analysed what types of elections fall under the scope of Article 3 of the First Protocol. This article obliges the Contracting States to set up "legislature" which is directly elected by people, it does not define the concept of "legislature" explicitly, but in any case it includes national parliaments. Under the case-law of the European Court of Human Rights, Article 3 of the First Protocol applies only to the "legislature" or at least one of its chambers if it has two or more. The concept "legislature" does not necessasarily mean only national parliament; it has to be interpreted on the basis of the constitutional structure of the state in question. [...]. [From the publication]