LT1971 metais Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkos apsaugos programoje, o 1974 m. - Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymuose buvo suformuluotas "atsargaus veikimo principas" arba "atsargumo principas" (vok. Vorsorgeprinzip), kuris per nepilnus keturis dešimtmečius pradėtas naudoti tiek įvairiose nacionalinėse teisės sistemose, tiek ir tarptautinėje teisėje, o, Europos Bendrijų teigimu - tapo tarptautinės paprotinės teisės dalimi. Tačiau EB tarptautinei bendrijai niekada oficialiai nekonkretizavo, kokos aplinkybės pagrindžia tokią jos poziciją. Todėl straipsnyje analizuojama kiek ši EB pozicija yra pagrista ir aptariami tie atsargumo principo įtvirtinimo ir taikymo aspektai, kurie leistų kalbėti apie tam tikrą paplitusią visuotinę šalių praktiką bei opinio iuris atsargumo principo atžvilgiu. Nemažas dėmesys skiriamas ir pačiai principo formuluotei bei su ja susijusiai problematikai, kuri duoda pagrindo eilės valstybių abejonėms dėl atsargumo principo, kaip teisės principo, egzistavimo, taip paneigiant netgi patį principo statusą. Straipsnyje, apibendrinus valstybių praktiką ir opinio iuris konstatuojama, kad galima pripažinti, kad bent jau aplinkos apsaugos srityje yra pakankamai įrodymų, kad galėtume atsargumo principą vadinti principu, kylančiu iš tarptautinio papročio. Taigi, darytina išvada, jog Europos Bendrijos pozicija, atsargumo principą laikanti principu kylančių iš tarptautinių papročių, turi realų pagrindą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsargumo principas; Tarptautinis paprotys; Aplinkos apsaugos; The precautionary principle; Rule of customary law; Precautionary principle.
ENThe main goal of this article is to analyse the current status of the precautionary principle in international law and outline the tendencies of its development into a rule of customary law. The methods of comparative and systematic analysis were used in this paper. The article concludes that there is sufficient state practice and opinio iuris to support the position of the European Communities that the precautionary principle has already crystallized into a general customary rule. Evidence may be found in international legally binding and non-binding documents, domestic law, and the jurisprudence of national and international courts and tribunals. [From the publication]