LTNusikaltimo apibrėžimo plėtimas kvalifikuojant veikas, padarytas anksčiau, nei įsigaliojo baudžiamasis įstatymas, galimai pažeidžia principą nullum crimen sine lege. 1992 m. įstatymu "Dėl Lietuvos gyventojų genocido" Lietuvoje įtvirtintas genocido apibrėžimas iš principo atitiko 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Tačiau 1998 m. genocido apibrėžimas, perkeltas į Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, buvo papildytas išplečiant genocido sąvoką. Autoriaus nuomone, tai lėmė: 1) problemos kvalifikuojant sovietinio režimo nusikaltimus; 2) tendencijos kitų valstybių teisėje; 3) nusikaltimų žmoniškumui nepakankamas apibrėžtumas tarptautinėje teisėje bei "nepopuliarumas". Pritartina, kad konvencinė genocido sąvoka sutampa su analogiška tarptautine paprotine norma. Tačiau 1) net pagal konvencijos sampratą, genocido grupės tarpusavyje nėra lengvai atskiriamos; 2) tarptautinėje praktikoje vertinant sovietinio režimo nusikaltimus kaip daugiausia nukreiptus prieš socialines grupes nepakankamai įvertinami ypatumai Baltijos valstybėse ir kai kuriuose kituose SSRS regionuose. Todėl genocido traktavimas pagal LR baudžiamuosius įstatymus gali būti aiškinamas ne kaip savarankiškų grupių, o kaip papildomų grupių, apibūdinančių konvencijoje numatytų grupių požymius, įvedimas. Kita vertus, siekiant išvengti galimų neaiškumų dėl principo nullum crimen sine lege taikymo, Lietuvos teisėsaugai vertėtų dažniau sovietinio režimo nusikaltimus kvalifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui, t. y. pagal BK 100 straipsnį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikaltimai žmoniškumui; Genocidas; Tarptautinė baudžiamoji teisė; Sovietinis genocidas; Crimes against humanity; Genocide; International criminal law; Soviet genocide.
ENThe present article discusses the broadening of the concept of genocide in Lithuanian national criminal law with regard to the principle of nullum crimen sine lege. The broadened definition, which includes two groups, social and political raises serious problems when the national provisions on genocide are applied retroactively. However, in the case of Lithuania, such a broadening of the definition may be interpreted not as an introduction of distinct independent groups, but of groups that closely overlap with the groups defined by the UN Genocide convention of 1948. The article suggests that potential problems with the principle of nullum crimen sine lege may be avoided by qualifying crimes against the Soviet regime as crimes against humanity. [From the publication]