LTNusikalstamų veikų lygis paskutiniu metu Lietuvoje tolygiai auga. Pakartotinių nusikalstamų veikų statistikos status quo ir recidyvinio nusikalstamumo prognozės taip pat nėra optimistinės. Tenka pripažinti, kad inter alia didelis nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičius, neigiami izoliacijos efektai, tradicinis progresyvios elgesio korekcijos sistemos nebuvimas ir esamų pataisos instrumentų nepakankamumas, formali bausmių vykdymo institucijų veikla atskleidžia neefektyvios nuteistųjų resocializacijos ir nusikalstamų veikų pakartotinumo problemas. Todėl randasi teorinis poreikis ieškoti optimalių pirmiau minėtų trūkumų šalinimo būdų. Straipsnyje akcentuojama būtinybė esmingai modernizuoti Lietuvoje egzistuojančią asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, resocializacijos sistemą, pereinant nuo formalių prie realių jų elgesio ir mąstymo reformavimo priemonių. Šiame straipsnyje aptariamos naujos nuteistųjų asocialaus elgesio keitimo priemonės, kurios plačiai taikomos Europos Sąjungos ir kitose užsienio valstybėse, tačiau nei de jure nei de facto nėra prigijusios Lietuvoje, kaip antai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir aprobuotų elgesio korekcijos programų, atitinkančių veiksmingoms programoms keliamus reikalavimus, taikymas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė reabilitacija; Nuteistieji; Resocializacija; Social rehabilitation; Convicts; Resocialization; Convict; Resocialization; Social rehabilitation; Behaviour; Correction programme; Nuteistasis; Resocializacija; Socialinė reabilitacija; Elgesio pataisos programa.
ENThe predominant trends in the European prison system are population growth and overcrowding of correctional facilities.1 Recently, the level of criminal offences in Lithuania has been gradually increasing. Current statistics on repeated criminal offences and forecasts of recidivating crime are also pessimistic. The large number of convicts, the negative impact of isolation, the absence of a progressive correction system, the inadequacy of existing correctional measures, and the largely formal activity of penal institutions exacerbate the problems of ineffective resocialization of convicts and resulting recidivism. Thus, the situation demands an examination of effective methods for the elimination of the above detriments. The article emphasizes the need for an essential modernization of the system of resocialization of convicts in Lithuania by transforming formal measures into real ones directed at the reform of behaviour and thinking. The article discusses new corrective measures widely used across the European Union and other countries, such as evaluation of individual risk for repeated criminal offence and implementation of appropriate behaviour-correction programmes on the basis of clearly defined criteria of effectiveness. Unfortunately such measures have not been implemented in Lithuania, either de jure or de facto. The study uses systematic analysis, comparative-historical and document analysis methods. [From the publication]