Grynai ekonominio pobūdžio žala kaip specifinė žalos kategorija Lietuvos respublikos deliktų teisėje

LTDeliktų teisėje, taip pat ir Lietuvos, įprastai žala skirstoma į dvi rūšis - turtinę ir neturtinę. Neturtinės žalos koncepcija pastaruoju metu sulaukė itin daug Lietuvos teisės doktrinos atstovų dėmesio. Tačiau iki šiol nepelnytai beveik neanalizuoti liko turtinės žalos koncepcijos klausimai. Dėl to savitai turtinės žalos rūšiai - grynai ekonominio pobūdžio žalai - Lietuvos deliktų teisėje dėmesio apskritai neskirta. Įprasta manyti, kad grynai turtinio pobūdžio vertybių gynimas patenka į sutarčių teisės sferą, o deliktų teisės tikslas nėra šių vertybių gynimas. Tačiau visuomeninių santykių raidoje atsiskleidė, kad šių dienų visuomenėje vien tik su asmens finansais susiję praradimai tapo ne mažiau svarbūs nei realios žalos asmeniui ar turtui atvejai. Kita vertus, baimė pernelyg išplėsti deliktų teisės ribas ir taip suvaržyti asmenų laisvę veikti, taip pat skirtinga deliktų teisės ginamų vertybių prigimtis leidžia teigti, kad pakankamai abstraktūs finansinio pobūdžio interesai turi būti ginami kitaip nei absoliutinės ar su asmeniu susijusios reliatyvios vertybės. Šiame straipsnyje, remiantis užsienio valstybių doktrina ir praktika, Lietuvos pozityviosios teisės ir teismų praktikos analize, siekiama atsakyti į klausimą, kur ir kokiu būdu turėtų būti nustatytos deliktinės teisės teikiamos apsaugos ribos grynai ekonominio pobūdžio žalos atvejais. Straipsnyje taikomi sisteminis, teleologinis ir lyginamasis teisės metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deliktinė atsakomybė; Grynai ekonominio pobūdžio žala; Ekonominė žala; Išplaukianti ekonominė žala; Netiesioginė žala; Perduota žala; Rikošetinė žala; Susijusi žala.; Tort liability; Pure economic loss; Economic loss; Consequential economic loss; Indirect damage; Transferred loss; Ricochet loss; Relational loss.

ENIn tort law, including Lithuanian tort law, damage usually is divided into two types: pecuniary and non-pecuniary damage. The concept of non-pecuniary damage has recently become a focus of attention of Lithuanian legal researchers. However, it has to be noted that the issues related to the concept of pecuniary damage remain scarcely analysed. As a result, the unique type of pecuniary damage, i.e. the damage of purely economic character, has received no attention whatsoever in Lithuanian tort law. It is usually believed that the defence of the values of purely material character fall into the sphere of contractual law, while tort law is not concerned with the protection of these values. However, in the course of the development of social relations it has become apparent that in the present-day society personal financial losses have become equally important to the cases of actual damage to a person or a property. On the other hand, the fear to overextend the limits of tort law and, thus, limit the persons' freedom to act, coupled with the different nature of the values protected by tort law provide grounds for the position that relatively abstract financial interests and absolute values or relative personal values should be protected in different ways. Referring to the doctrine and practice of foreign countries as well as the results of the analysis of Lithuanian positive law and court practices, in this article we aim at giving an answer to the question of where and how the ambit of protection under the tort law in the cases of damage of purely economic character should be defined. Systemic, teleological and comparative legal methods are applied in the analysis. [From the publication]