LTJonas Antanas Proišhofas (1663 – 1721) gimęs Varmėje, būdamas šešiolikos metų, įstojo į Jėzaus Draugiją Vilniuje. Joje praleidęs dvejus naujokyno metus, pradėjo studijų ir dėstymo darbą, kuris truko beveik visą jo gyvenimą. Šio darbo geografija gana plati, apimanti Pinską, Mintaują, Polocką, Vitebską, Oršą, Nesvyžių, Vilnių, Drohičiną, Varmę, Slucką, Gardiną, Kražius. Proišhofas buvo Lietuvos provincijos jėzuitas, pamaldus kunigas ir vienuolis, gabus retorius, istorikas ir teisinkas bei ilgametis dėstytojas. Šio talentingo ir gabaus žmogaus plunksnai priklauso įvairiažanris kūrinys "Akademijos laurais žydintis Jogailos ir Batoro universitetas..." (1707 m.), kuris yra laikomas pirmąja Vilniaus universiteto istorija. Šiam kūriniui yra būdinga įmantri barokinė stilistika su įvairiomis aliuzijomis į antikos mitologiją, literatūrą, istoriją bei Bažnyčios istoriją, kas rodė autoriaus erudiciją. Struktūrinį visos knygos pagrindą sudaro tam laikotarpiui įprasti šeši portretų galerijas primenantys asmenų sekų sąrašai, kuriuose surašyti ganytojai – steigėjai, karaliai, Akademijos kancleriai – Vilniaus vyskupai, Vilniaus akademijoje laurus gavę mokyti vyrai ne jėzuitai, Vilniaus akademijos rektoriai bei šiame universitete laipsnius gavę labiausiai išsimokslinę jėzuitai. Vertinga Proišhofo pateikiama itin gerai argumentuota Vilniaus universiteto visavertiškumo, kurį kvestionavo Krokuvos profesiorius Mikalojus Zalašovskis, apologija. Pastarojoje atsispindi ne tik teisinė polemika, bet ir Lietuvos ir Lenkijos santykių aiškinimasis, "prolietuviška", tačiau ne "antilenkiška" Jono Antano Proišhofo laikysena.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Jonas Antanas Proišhofas; Universitetas; I. A. Preuschhoff; University; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); History of Vilnius University; Preuschoff; Jan Antoni; Jonas Antanas Proišhofas (Jan Antoni Preuschoff); Polocko kolegija; Vitebsko kolegija; Oršos kolegija; Nesvyžiaus kolegija; Steponas Batoras (Stefan Batory; István Báthory; Stephen Bathory); Jogaila; Jan Antoni Preuschoff; History of Vilnius university.
ENJohannes Antonius Preuschhoff (1663–1721), born in Warmia, joined the Society of Jesus in Vilnius being sixteen years old. Having spent there two years as a novice, he started his work of studies and teaching, which lasted for almost all of his life. The geography of this work is rather broad, encompassing Pinsk, Jelgava, Polotsk, Vitebsk, Orsha, Nesvizh, Vilnius, Drahichyn, Warmia, Slutsk, Grodno and Kražiai. Preuschhoff was a Jesuit from the province of Lithuania, a devout priest and monk, apt rhetorician, historicist and lawyer, and a long-time lecturer. This talented and bright man penned the multi-genre work “Akademijos laurais žydintis Jogailos ir Batoro universitetas...” [Universitatis Vilniensis, Jagiellonico-Batoreana laurearum academicarum Florida] (1707), which is considered to be the first history of Vilnius University. This work is noted for its elaborate baroque vocabulary with different allusions to ancient mythology, literature, history and Church history, which proved the erudition of the author. The structural fundament of the entire book comprises of six lists of individuals resembling six portrait galleries characteristic to that age – founders, kings, chancellors of Academy – bishops of Vilnius, learned non-Jesuits who won their laurels in Vilnius Academy, rectors of the same academy and the best educated Jesuits who were conferred degrees in this university. Valuable is the particularly soundly reasoned apologia of Preuschhoff for the comprehensiveness of Vilnius University that had been questioned by a professor of Cracow University Mikołaj Zalaszowski. The latter reflects the legal polemic as well as the eludication of the relationships of Lithuania and Poland, “pro-Lithuanian”, but not “anti-Polish” stance of Johannes Antonius Preuschhoff.