LTLDK kanclerio Kristupo Paco Pažaislyje įsteigtas kamaldulių vienuolynas – unikalus aukštojo baroko paminklas, statytas kaip svarbiausias kamaldulių eremas Lietuvoje ir Lenkijoje. Jo vertingumas – ne tik tobula gamtovaizdžio ir architektūros dermė, unikalus ir novatoriškas ansamblio ašinės struktūros, bažnyčios fasado ir jos šešiakampio plano kompoziciniai sprendimai, bet ir išskirtinę vertę turinti sudėtinga, daugiasluoksnė ir vientisa šio vienuolyno puošybos ikonografinė programa, kurioje plėtojamos temos pasižymi įvairialypiu simboliškumu ir visumos darnumu. Kiekviena freska, rečiau – skulptūra, kaip savarankiškas kūrinys (išliko per 140) visais atvejais yra įjungiama į atskirus ciklus, kurių temos dažniausiai skleidžiasi keliose patalpose. Šioje idėjinėje programoje pasakojama ir apie tris taikias krikščioniškąsias misijas į menkai pažįstamas baltų žemes, vykusias X a. pab.-XI a. pr., kurių pats svarbiausias veikėjas yra šv. Brunonas Bonifacas (974-1009) iš Kverfurto. Knygoje glaustai apžvelgiamas šio šventojo gyvenimas ir veikla taikių krikščioniškųjų misijų istoriniame kontekste. 1009 metais šis benediktinas pakrikštijo kunigaikštį Netimerą (jis pirmasis Lietuvoje atliko krikšto aktą), todėl dažnai vadinamas Lietuvos apaštalu, su juo susijęs pirmą kartą Kvedlinburgo analuose paminėtas Lietuvos vardas. Knygoje taip pat analizuojamos Pažaislio kamaldulių vienuolyne išlikusio hagiografinio ciklo freskos, bažnyčios erdvėje apimančios tris taikias misijas. Dviejų pirmųjų fone nuosekliai ir vaizdžiai atskleidžiamas šv. Brunono misijos turinys.Reikšminiai žodžiai: Šv. Brunonas Bonifacas; Pažaislio kamaldulių vienuolyno freskos; Pažaislio freskos; Brunono Kverfurtiečio misija; Kamalduliai; Krikščioniškosios misijos; Šv. Brunonas; Barokas; Freska; Ikonografija; Camaldulian order; Christian missions; St. Bruno of Querfurt; Baroque; Frescoes; Iconography.
ENCamaldolese Monastery established by the Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania Kristupas Pacas in Pažaislis is a unique monument of the High Baroque period built as the main eremium of the Camaldolese in Lithuania and Poland. Its value lies in the perfect coherence of the landscape and architecture, unique and innovative axial structure of the ensemble, composition solutions of the church façade and its hexagonal design as well as the iconographic scheme of decoration of this monastery that is complicated, multi-layered and seamless and inordinately valuable. The subjects being elaborated in this scheme are noted for heterogeneous symbolism and harmony of the whole. Each fresco, more rarely – sculpture (more than 140 of them survived) is joined in all cases into separate cycles, the subjects of which generally evolve throughout several rooms. This ideological scheme also tells about three peaceful Christian missions to barely known Baltic lands, which took place at the end of the 10th c.–beginning of the 11 c. with their main actor being St. Bruno of Querfurt (974–1009). The book concisely reviews the life and work of the saint in the historical context of peaceful Christian missions. In 1009, this Benedictine baptised the Duke Netimeras (who was the first in Lithuania to carry out the act of baptism) and is, therefore, often called the apostle of Lithuania, because the name of Lithuania was first mentioned in the annals of Quedlinburg. The book also analyses the frescos of the hagiographic cycle, which survived in Pažaislis Camaldolese Monastery encompassing three peaceful missions in the space of the church. The content of the St. Bruno’s mission is consistently and visually revealed in the background of the first two.