LTStraipsnyje aptariamas svarbus XVI a. baltų mitologijos šaltinis - "Sūduvių knygelė". Joje pateikiama informacija yra rėmęsi daugelis baltų religijos ir mitologijos, kalbotyros bei kultūros tyrėjų. Įvairiai buvo aiškinamas jos parašymo laikas, struktūra ir menama autorystė. Bene brandžiausią veikalo analizę yra atlikęs Wilhelmas Mannhardtas, ją svariai papildė Norbertas Vėlius bei Ingė Lukšaitė. Šių mokslininkų iškeltos hipotezės verčia dar kartą persvarstyti veikalo faktografinę medžiagą. Straipsnyje, remiantis tipologiniu ir analitiniu aprašomuoju metodais, siekiama pateikti šaltinio istoriografijos genezę; patikslinti Mannhardto parengto bibliografinio aprašo detales, t. y. išskirti rankraštinių ir spausdintinių variantų formaliuosius, klaidingai aprašytus "Baltų religijos ir mitologijos šaltiniuose", bei struktūrinius skirtumus, kad šaltinio skaitytojui būtų aiškios skirtinguose veikalo variantuose pateikiamos informacijos neatitikimo priežastys; papildyti minėtą aprašą naujausiais tyrimų rezultatais; revizuoti faktografinės medžiagos etninio identiteto nustatymo argumentaciją, svarbią nustatant vakarų baltų tautų kultūrinių elementų genezę. "Sūduvių knygelės" parašymo motyvas - pažintinis-naratyvinis. Veikalas vertintinas ne kaip vizitacijos medžiaga, bet daug platesnio renesansinės stilistikos nežinomo veikalo nedidelis fragmentas, todėl nesietinas su Agenda ir jos autoriais. Veikalas galėtų būti traktuojamas kaip vakarų baltų genčių (ne tik sūduvių ) sinkretizuotų religinių apeigų, galbūt ir etnokultūrinių motyvų, šaltinis.Reikšminiai žodžiai: Baltų religija; šaltiniai; Sūduvių knygelė; Autorystė; Interpretavimas; Baltic mythology; Sources; Yatvigian book; Authorship; Interpretations; Vakarų baltai; Sūduviai; Tradicinė kultūra; Mitologijos šaltiniai; Southern Balts; Yotvings; Traditiional culture; Mythology source.
ENIn the article, one of the most important sources of the Baltic mythology of the 16th century - "The Yatvigian book" - is analysed. Except the structural analysis, the bibliographic description of the source is provided. Also, the possible circumstances of its creation, purpose, dating and the problems of authorship and the ethnic accessory of the material are described. "The Yatvigian book" has been repeatedly discussed by many art workers of different epochs and branches of science. The dating and structural typology of the source, its possible authorship were differently interpreted. The most valuable analysis was carried out by W. Mannhardt. It was very essentially supplemented by the Lithuanian scientists N. Vėlius and I. Lukšaitė. Based on the hypotheses advanced by them, it is possible, and necessary, once again to reconsider the known facts, the actual material and the structural typology of the source. Therefore, the purpose of the article was a research of the above problems. Based on the results of the analysis, it is possible to make the education that "The Yatvigian book" should not be regarded as a material of the Episcopal inspection (therefore it should not be related with Agenda and its authors), but as an odd fragment of a more extensive source written adhering to the stylistics of the Renaissance, which can be characterized as a source of the religious practices and beliefs of Western Balts. [From the publication]