Mažosios Lietuvos kultūrinio savitumo raiška senųjų rašytinių šaltinių kontekste

LTXXI a. pradžios Lietuvoje išlikę gimtuvių ciklo tikėjimai paskatino peržiūrėti senuosius rašytinius šaltinius ir pažvelgti į praeitį - krikščioniškosios ideologijos ir bažnytinio krikšto įsigalėjimo laikus. Tą galime daryti tik remdamiesi Mažosios Lietuvos situacija, nes apie Didžiosios Lietuvos gimtuvių ir krikštynų papročius plačiau žinome tik iš XIX a. ir vėlesnio laikotarpio šaltinių. Kita vertus, Mažosios Lietuvos situacijos tyrimas leidžia atskleisti šio regiono kultūrinį savitumą. Išanalizavę senuosius rašytinius šaltinius galime daryti išvadą, kad gimtuvių ciklo papročiams mažai reikšmės turėjo etninis (subetninis) ir konfesinis (krikščioniškųjų konfesijų ribose) veiksniai, o liaudiškojo krikšto suvokimo savitumus lėmė ir šimtmečius gyvavę, su krikščioniška ideologija nieko bendro neturėję tikėjimai. Mažosios Lietuvos kultūrinis savitumas yra reikšmingas siekiant atskleisti visos Lietuvos gimtuvių bei krikštynų papročių raišką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Rašytiniai šaltiniai; Gimtuvės; Krikštas; Krikštynos; Lithuania Minor; written sources; Christening.

ENBeliefs concerning the cycle of birth, extant in Lithuania in the beginning of the 21st century, stimulated the revision of the old written sources referring to the past, i. e. to the times of the establishment of Christian ideology and Church Baptism. Revision may be carried out with reference to the situation in Lithuania Minor only because the customs of birth and Baptism in the other parts of the Lithuanian ethnic territory are more widely known only from the sources of the 19th century and later periods. On the other hand, the study of the situation in Lithuania Minor offers a possibility to reveal the cultural distinction of this region. To this end, the historical comparative method is used and the following tasks are set: 1. To analyse the oldest written sources concerning Church Baptism. 2. To reveal the particularity of the notion apgėlai (godparents rites) used in this region. 3. To discuss the peculiarities of lankynos (rodynos) (transl. a ceremony when a newborn is visited). 4. To distinguish the features of home christening performed by women. 5. To describe the cultural particularity of the pre-Christening period. Analysis of old written sources leads to the conclusion that customs of the birth cycle were hardly influenced by ethnic (subethnic) and confessional (in the boundaries of Christian confessions) factors, whereas the peculiarities of the perception of folk christening were also conditioned by beliefs which had existed for centuries and had nothing in common with Christian ideology. The cultural distinction of Lithuania Minor is meaningful when aiming to reveal the expression of birth and Baptism customs of the whole Lithuania. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History