Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos duomenys, susiję su krikščionybės atėjimu į Lietuvą, daugiausia vardai, patekę į istorinius šaltinius su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu ir šv. Brunono žūtimi 1009 m. Anksčiausiai Lietuvą krikščionybė pasiekė iš Rytų . Tai rodo seniausias lietuviškas bažnytinės terminijos sluoksnis - tokie žodžiai kaip bažnyčia, gavėnia, krikštas, kūčios, taip pat krikščioniškų švenčių pavadinimai Kalėdos, Velykos, krikštavardžiai Povilas ir kiti, gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą- X–XII a. Daromos išvados, kad arkivyskupas Brunonas greičiausiai krikštijo tiesioginėje Lietuvos kaimynystėje buvusią jotvingių gentį, valdomą Netimero. Kaip žinoma, jotvingiai buvo artimi prūsams vakarų baltai, suskilę į atskirų kunigaikštukų ("karalių") valdomas sritis ir bendros valstybės nesudarę. Į vieną iš tokių sričių lietuvių etninių žemių kaimynystėje ir nutaikė šv. Brunono misija. Taigi ji terodo krikščionybės iš Vakarų priartėjimą prie pat Lietuvos. Vadinti tą misiją pirmuoju Lietuvos krikštu yra netikslu. Tokią nuomonę sunku suderinti su istorijos šaltiniais, tvirtinančiais, kad tada buvo krikštijami prūsai. Visa tai tebėra ginčų objektas, todėl nereikėtų rašytojams istoriniuose romanuose Netimerą besąlygiškai traktuoti kaip Lietuvos valdovą. Patartina formuluoti apdairiau, kad būtų išvengta galimos neteisybės. Lietuvos krikšto pradžią reikia nukelti tolyn bent dviem šimtmečiais nuo Netimero epochos - į karaliaus Mindaugo laikus, kai įvyko pirmasis Lietuvos krikštas, be galo svarbus įvykis, istorikų iki šiol nepakankamai įvertintas.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Vietovardis; Krikščionizacija Lietuvoje; Skoliniai iš rytų slavų kalbų; Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas; Lietuvių krikštijimo laikas; Anthroponym; Toponym; Christianization in Lithuania; Borrowings from East Slavs; The first record of the name of Lithuania; Christening date of Lithuania; Christianizacija Lietuvoje; Lietuvių kalbos ankstyvieji skoliniai iš rytų slavų kalbų; šv. Brunono žūtis 1009 m. ir pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas.

ENThe first mention of the name "Lithuania" in historical sources is related to Christianity's oncoming towards Lithuania. Its way to the country lay in two directions: from the East - from Byzantium via eastern Slavs, and from the West - from Rome via Teutones and Poles. The surge of Christianity from the East had been prior to that from the West. The evidence of this fact can be found in the oldest layer of the canonical terminology - such words as bažnýčia, gavėnià, krìkštas, kūčios, as well as the names of Christian feast-days like Kalėdos, Velýkos, a Christian personal name Póvilas and other names. All these words had reached Lithuania via eastern Slavs long before the official christening date of Lithuania, most likely in the 10th-12th centuries. First of all, the article presents a historical analysis of the above words, focusing on the earliest surge of Christianity from the West and on the words that are linked to the period when the Archbishop St. Bruno was killed and the name of Lithuania was mentioned for the first time. The article establishes the fact that the lands belonging to Jotvingiai (a tribe close to Lithuanians) but not the ethnic lands of Lithuanians were the actual perish place of the Archbishop. The name of Duke Nethimer and his brother Zebeden, as well as the name of the Alstra (Aitra) river are likely to be of the Jotvingian origin. Consequently, the Mission mentioned above may not be considered to be the First Christening of Lithuania. It appears to happen later when King Mindaugas was christened in 1251. [From the publication]