LTLietuvių kalbotyroje daug diskutuota dėl sudėtinių konstrukcijų su dalyviais statuso: ar tai žodžių junginiai (sudurtiniai tariniai), ar asmenuojamosios veiksmažodžio formos (vientisiniai tariniai), ar kažkoks tarpinis reiškinys tarp vientisinio ir sudurtinio tarinio. Šios konstrukcijos su dalyviais vadintos sudurtiniais pridėtiniais ir sudurtiniais atliktiniais laikais ir nuosakomis. Dabartinėse lietuvių kalbos gramatikose turime sudėtinius laikus su veikiamaisiais ir neveikiamaisiais esamojo ir būtojo laiko dalyviais. Straipsnyje mėginama nustatyti jų santykius su atitinkamomis asmenuojamomis formomis. Ypač daug XX a. antrojoje pusėje diskutuota dėl lietuvių kalbos analitinio tarinio statuso ir santykio su asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis: akademinės lietuvių kalbos gramatikos laikosi nuomonės, kad analitiniai laikai priklauso bendrai laikų paradigmai, gramatikų recenzentai teigia, kad tai laisvieji žodžių junginiai. Taip pat teigiama, kad analitinės laikų formos užima tarpinę vietą tarp vientisinių laikų ir sudurtinio tarinio. Straipsnyje bandoma įrodyti, kad analitinės konstrukcijos lietuvių kalboje yra ne bendros morfologinės laiko kategorijos nariai, bet labai artimos, sinoniminės ir padeda išreikšti įvairius papildomus minties niuansus. Ieškojimas atitikmenų anglų kalboje padeda geriau nustatyti analitinių konstrukcijų reikšmes ir gramatiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laikas; Rūšis; Sudėtiniai laikai; Tense; Voice; Compound tenses; Jų gramatinis statusas; Ekvivalentai anglų kalboje.
ENThe paper covers quite a controversial subject in Lithuanian linguistics, i.e. Lithuanian compound past tenses (which are also referred to as analytic tenses or analytic predicates). The status of Lithuanian analytic predicate and its relation to finite verb forms was widely discussed in the second half of the 20th century. Therefore, it can be stated that there are three solutions proposed in Lithuanian linguistics: grammars include analytic tenses into the general paradigm of tenses, the authors of the reviews of the grammars claim that those are free phrases. The third opinion states that analytic forms are in a medium position between simple tenses and compound predicates and are adjacent to simple predicates. However, if two words possess the same meaning as one word and perform the same syntactical function, they are to correlate as different forms of expression of the same phenomenon. Thus, the paper provides the analysis of Lithuanian compound inceptive tenses and evaluates the meanings of them with respect to tense and modality. The analysis also covers compound forms with present tense passive and past tense active and passive participles. The grammaticalization of predicative compound constructions is a subject matter as well. The contrastive analysis of Lithuanian and English provides the research with more reliable data. [From the publication]