XX amžiaus ir XXI amžiaus pradžios lietuvių kalbos gramatikos

LTŠiame straipsnyje pačiais bendriausiais bruožais apžvelgiamos XX ir XXI amžiaus svarbesnės gramatikos, norint parodyti, kaip buvo kuriama tradicinė XX amžiaus gramatika ir kuria kryptimi lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai pakrypo XXI amžiuje. XX amžiaus pradžioje stengtasi sukurti tradicinę sinchroninę lietuvių kalbos gramatiką, nes pusšimtį metų trukusio spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.) nedelsiant reikalavo lietuvių mokyklai dėsnių, taisyklių, sukurtų remiantis gyvosios kalbos faktais, tinkančiais bendrinei kalbai. Iš pat pradžių, kuriant sinchronines gramatikas, didelis dėmesys buvo skiriamas gramatinės reikšmės formai. Tai lėmė: 1) fleksinis pačios kalbos pobūdis ir 2) lyginamosios istorinės gramatikos įtaka ir 3) F. Fortunatovo formaliosios gramatikos pavyzdys. XX amžiaus gramatikos buvo kuriamos, remiantis senųjų raštų, tarmių, tautosakos, klasikinės grožinės literatūros, gyvosios kalbos medžiaga ir jos tyrinėjimais. Taip pat buvo mokomasi iš tradicinės Europos gramatikos, kurios pagrindus formavo aristotelinė logika. Grynų sinchroninių gramatikų (išskyrus mokyklinius vadovėlius) nebuvo beveik iki XX amžiaus antrosios pusės (1985 m.). Nuo šio laiko su kai kuriomis išlygomis (pavyzdžiui, su bendrinei kalbai tinkančiais pavyzdžiais iš K. Donelaičio, Žemaitės ir kt. raštų) atsiranda tikrosios sinchroninės tradicinės gramatikos, vėliau funkcinė gramatika, o XXI amžiaus pradžioje įsigali tik sinchroniniai semantiniai ir sintaksiniai tyrinėjimai, tolimi nuo tradicijos. Teoriniai išvedžiojimai atitrūksta nuo gyvosios kalbos diktuojamų dėsnių. Todėl mokslas jau nebetarnauja praktikai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gramatika (sinchroninė; Istorinė; Praktinė; Teorinė); Morfologija; Gramatinė funkcija; Grammar (synchronyc; Hystorical; Practical; Theoretical); Morphology; Grammatical function; Sinchroninė gramatika; Istorinė gramatika; Praktinė gramatika; Teorinė gramatika; Gramatinės funkcijos; Synchronical grammar; Historical grammar; Practical grammar; Theoretical grammar; Grammatical functions.

ENThe article focuses on Lithuanian grammars of the 20th and 21st centuries. The aim is to demonstrate the development of the traditional grammar of the 20th century and to present the course of its research in the 21st century. At the beginning of the 20th century a traditional synchronical grammar was created in Lithuanian. The prohibition of Lithuanian press lasted for a half of the century and was abolished in 1904, which required an immediate creation of rules and standards referring to the facts of spoken language applicable to standard Lithuanian. Hence, the first synchronical grammars focused on the form of grammatical meaning. That was determined by several factors: the inflectional nature of the language; the influence of comparative historical grammar; the model of Fortunatov's formal grammar. The grammars of the 20th century were created on the basis of old writings, dialects, folklore, classical fiction as well as the material and research of spoken language. Moreover, they were influenced by the traditional European grammar based on Aristotlean logic. Furthermore, pure synchronical grammars were not created till the second half of the 20th century. Thus, in 1985 original synchronical traditional grammars appeared. Afterwards functional grammar was created. At the beginning of the 21st century synchronical semantic and syntactical research, which was unrelated to tradition, dominated. However, theoretical statements are detached from the rules consequent on the real language. Therefore, science does not serve practice. [From the publication]