LTTeismų oratorius turi remtis aukštosiomis dorovinėmis tiesomis, padedančiomis pasiekti teisingumą. Aristotelio oratoriaus asmenybės logos, ethos ir pathos samprata, šiuolaikiškai tariant, rėmėsi teisingumu, nuoširdumu ir emocijų raiškos atitikmeniu, kaip pačiomis didžiausiomis dorybėmis socialiniu požiūriu, nes jos įtikina geriausiai. Tokia logos, ethos ir pathos vienovės tradicija aktuali ir mūsų dienų kalbėtojui. Straipsnyje teigiama, kad šių dienų teismų oratoriaus persvazija taip pat nėra vien teisingumas, ji neatskiriama nuo etikos, kai oratorius argumentuodamas apeliuoja į kalbėtojo ir klausytojo moralinių normų (teisingumo, sąžiningumo, garbingumo, žmogiškumo, atsakomybės jausmo) bendrumą, ir nuo emocijų, kai oratorius teisėtomis priemonėmis sukelia klausytojų jausmus, kurie galėtų paveikti jų nuomonę, pirmiausia pats tuos jausmus jausdamas. Straipsnyje pabrėžiama, kad šiuolaikinio teismų oratoriaus credo turėtų būti moralumas ir santūrumas. Moralus oratorius turi tramdyti savo jausmus, nepasiduoti įspūdžiui, neperkrauti savo kalbos emocijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klausytojas; Moralumas; Oratorius; Retorika; Santūrumas; Stilistika; Teisingumas; Teismas; Teismų oratoriaus ypatybės; Court; Features of judicial orator; Hearer; Morality; Orator; Restraint; Rhetoric; Rigntness; Stylistics.