Lietuvos 15-16 metų futbolininkų fizinio išsivystymo, parengtumo ir kai kurių funkcijų pajėgumo rodikliai, jų referencinės skalės

LTTyrimo tikslas – ištirti 15-16 metų amžiaus futbolininkų fizinį išsivystymą, fizinį parengtumą ir kai kurių funkcijų pajėgumą, sudaryti tirtų požymių referencines skales. 2007 metų antrą pusmetį atsitiktinės atrankos metodu iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Rūdiškių futbolo sporto mokyklų atrinkti 15-16 metų 84 mokiniai, lankę futbolo pratybas 2-3 metus. Nustatytas jų fizinis išsivystymas: ūgis stovint ir sėdint, kūno masė, gyvybinis plaučių tūris, raumenų ir riebalų masė (Juocevičius, Guobys, 1985), apskaičiuotas raumenų riebalų masės indeksas (RRM1). Fizinis pajėgumas vertintas pagal šuolio aukštį, 5 ir 30 m bėgimo greitį be kamuolio ir varant kamuolį iš aukšto starto, panaudojant fotostartą ir fotofinišą, 30 m bėgimo laiką įsibėgėjus. Buvo taikyti du vikrumo vertinimo testai: šuoliavimas iš šešiakampio vidurio už jo ribų (Stonkus, 2002) ir šaudyklinis bėgimas (EUROFITAS, 1993). Fizinis galingumas tirtas nustatant: vienkartinį raumenų susitraukimo galingumą (VRSG) (Bosco, 1983), laiptine ergometrija – anaerobinį alaktatinį raumenų galingumą (AARG), veloergometriniu 30 s maksimalių pastangų testu (Wingate) – anaerobinį alaktatinį ir mišrų alaktatinį glikolitinį galingumą (Inbar, Bar Or, 1986). Aerobiniam pajėgumui tirti taikyta maksimalaus 02 suvartojimo (V02max) nustatymo metodika (Astrand, I960).Kraujotakos funkcinis pajėgumas vertintas pagal pulso dažnį (PD) gulint ir Rufjė indeksą (LUepep, 1973). Psichomotorikos funkcijos tirtos nustatant paprastosios psichomotorinės reakcijos laiką reaguojant į šviesos dirgiklį ir minimalių judesių dažnį per 10 s. Tyrimų metodikos aprašytos Skernevičiaus, Raslano, Dadelienės (2004). Nustatyta, kad Lietuvos 15-16 metų vaikinti, lankančių futbolo pratybas, fizinio išsivystymo somatiniai ir fiziometriniai rodikliai yra artimi to amžiaus mažai fiziškai aktyvių vaikinų rodikliams. Mūsų tirti jaunieji futbolininkai nepasižymėjo gerais bėgimo greičio, šuolio į aukštį ir vikrumo rodikliais. Anaerobinio galingumo rodikliai taip pat nebuvo pranašesni už mažai fiziškai aktyvių tiriamųjų. VOptax santykiniai rodikliai prilygo Lietuvos moksleivių tyrimo duomenims. Kraujotakos sistemos funkcinis pajėgumas buvo vidutinio lygio. Psichomotorinių tyrimų duomenys irgi labai nesiskyrė nuo netreniruotų asmenų duomenų. Išryškėjo svarbi futbolininkų atrankos ir kryptingo rengimo problema, jai spręsti Lietuvos futbolo federacija ir kitos sporto organizacijos turi pasitelkti mokslo tyrimo institucijas ir skirti daug dėmesio. Sudarytos fizinio išsivystymo, fizinio ir funkcinio pajėgumo referencinės vertinimo skalės padės geriau į futbolo mokyklas atrinkti jaunuolius ir vertinti jų parengtumo raidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinis išsivystymas; Fizinis parengtumas; Funkcinis pajėgumas; Jaunieji futbolininkai; Referencinės skalės; Functional capacity; Physical development; Physical preparedness; Reference scales; Young football players.

ENAim of the research was to analyse physical development, physical preparedness and capacity of some functions of football players' of age 15-16 and to form reference scales of analysed attributes. 84 pupils of age 15-16, who had been attending football trainings for 2-3 years in Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Rūdiškės sport schools, were selected by the method of random sampling in 2007 second half. Physical development was tested and analysed by establishing jump height, 5.30-m running speed without ball and by dribbling it from standing start, by using photo start and photo finish and by establishing 30-m running with running up time span. Two tests of measuring quickness were applied: jumping from the middle of hexagon outside it (Stonkus, 2002) and shuttle-run (EUROFITAS, 1993). Physical capacity was measured by establishing: single muscular contraction power (SMCP) (Bosco, 1983), anaerobic alactic muscular power (step ergometry) (AAMP), anaerobic alactic and mixed alactic glycolytic power, with applied 30-s veloergometer test on max exertion (Wingate) (Inbar, Bar Or, 1986). Aerobic capacity was measured by applying the method of max 02 consuming (VO,max) evaluation (Astrand, 1960). Functional capacity of blood circulation was estimated by establishing pulse rate (PR) while lying and by the Roufier index (LUepep, 1973).Psychomotoric functions were analyzed by establishing the duration of simple psychomotoric reaction to light stimulus and minimal movement frequency in 10-s. The methods of the research are set out by Skernevičius, Raslanas, Dadelienė (2004). It was estimated that somatic and physiometric indices of physical development of Lithuanian boys of age 15-16, who attend football trainings, are very close to the indices of those of the same age who are less physically active. Analysed young football players did not have high indices of running speed, high jump and quickness. The indices of anaerobic power also were not any higher than those with low physical activity. Comparative indices of V02max were equal to the data of Lithuanian schoolchildren research. Functional capacity of blood circulation system was at average level. The data of psychomotoric research did not have considerable supremacy over non-trained persons. The very essential problem of football players' selection and purposeful training have been highlighted. Lithuanian Football Federation and other sport organizations, with the help of scientific institutions, should pay attention to it. Reference value scales of physical development, physical and functional capacity will help to do better selection of youngsters to football schools and to evaluate their preparedness development better. [From the publication]