Algirdo Juliaus Greimo semiotika tarp logocentrinio ir fenomenologinio mąstymo

LTAlgirdo Juliaus Greimo semiotikos ryšys su fenomenologija yra pripažintas dalykas, nors tradiciškai struktūralistinis ir fenomenologinis mąstymai buvo priešpriešinami. A. J. Greimas yra susidvejinęs, daugybiškas. Kiekviena jo pusė skiriasi savo samprotavimo prielaidomis bei būdais, kuriuos galima pavadinti dviem mąstymo paradigmomis arba dviem ,,logikomis“. A. J. Greimo knygoje ,,Apie netobulumą“ aprašomas subjekto ir objekto santykis leidžia teigti, kad šioje knygoje veikia ne tik fenomenologinė, bet ir logocentrinė (turėjimo ir galios) logika, ateinanti iš naratyvinės semiotikos. Juslinio santykio tarp subjekto ir objekto modelis yra konstruojamas kaip vienintelis, turintis galutinį tikslą. Estezinio santykio tikslas yra visiškas subjekto išnykimas, šiam susiliejus su objektu. Tai absoliuti konjunkcija. Minėtos ,,logikos“ prieštarauja viena kitai. Vieną iš jų A. J. Greimas yra įsisavinęs, o kita ,,logika“ veikia lyg savarankiškai, be autoriaus mąstymo intencijų. Grynoje kognityvinėje plotmėje veikia logocentrinė logika, o fenomenologiniai dėsniai, užčiuopti, bet iki galo nesuformuluoti Greimo, ima veikti ten, kur atsiranda jusliškumo ir kūniškumo plotmė.Reikšminiai žodžiai: Greimas; Logocentrizmas; Greimas; Logocentrism; Phenomenology.

ENThe relationship of the Algirdas Julius Greimas’ semiotics with the phenomenology is an acknowledged matter, although traditionally the structuralist and phenomenologist ways of thinking have been contrasted. A. J. Greimas’s character is duplicate, multiple. Each side of his differs by the reasoning assumptions and methods, which could be described as two paradigms or “logics” of thinking. The relationship of subject and object described in A. J. Greimas’ book “Apie netobulumą” [On Imperfection] allows stating that in this book, phenomenological as well as logocentric (of possession and power) logics operate, with the latter one coming from narrative semiotics. The model of the sensual relationship between the subject and object is construed as the only one having the ultimate goal. The goal of the aesthesic relationship is the complete disappearance of the subject as it becomes contiguous with the object. This is an absolute conjunction. The mentioned ‘logics’ contradict each other. A. J. Greimas has mastered one of them, whereas the other “logic” functions as if it were independent, not affected by the thinking intentions of the author. The logocentric logic operates on a pure cognitive plane, while the phenomenologic laws, which had been groped by Greimas, however not completely formulated, start operating where the plane of sensuality and corporeality appears.