Struktūra ir jusliškumas

LTŠiuolaikinės semiotikos atsinaujinimą linkstama aiškinti tuo, kad į prasmės problematiką buvo įtraukti su juslumu, jusliniu kūnu, konkrečiomis situacijomis ir praktikomis susiję klausimai. Tuo pat metu iškyla klausimas, koks yra tų "naujų objektų" santykis su teoriniais principais, - imanentiškumo principu, struktūrinių santykių autonomija - taigi iškyla struktūros ir jusliškumo santykio problema. Greimas kelia klausimą, kaip būtų galima semiotiką integruoti į reikšmių lauką, kurio moksliškai atrodo neįmanoma suvokti ir kuris dažnai siejamas su tuo, kas išgyventa ir pajausta, priešpriešinant tai abstrakčiai ir bekūnei semiotikai. Straipsnyje, remiantis Greimo veikalais "Apie prasmę" ir "Apie prasmę II", kuriuos autorius perfrazuoja "Apie juslinę prasmę", arba tiesiog "Apie jusliškumą", siekiama atsakyti į klausimus: ką reiškia tai, "kas išgyventa ir pajausta"? Kokia vieta šiam lygmeniui tenka Greimo darbuose? Didžiosios jusliškumo ir estezės problemos, aktualios šiuolaikinėje semiotikoje, primena fenomenologiją. Tačiau gijos, siejančios struktūrą ir jusliškumą, veikiau rodo, kad semiotika priešinasi vienintelei fenomenologinei suvoktos prasmės interpretacijai ir norėtų ją savaip atnaujinti. Semiotika pirmiausia pabrėžia, kad išgyvenamas jusliškumas neišvengiamai skverbiasi per kalbų filtrą ir net per juslinio suvokimo, artikuliuojamo kaip kalba, filtrą. Taigi jusliškumui, kaip reikšminių sąveikų židiniui, ji priešpriešina tai, kas priklauso nuo istorijos, per vartoseną sukauptos atminties ir sakymo veiklos, kuri reiškiasi manipuliuojamomis struktūromis ir apipavidalina perduodamas reikšmes.Reikšminiai žodžiai: Greimo semiotika; Jusliškumas; Struktūra; Metafora; Sąvoka; Greim's semiotics; Sensitiveness; Structure; Metaphor; Concept; Greimas; žodis; Greimas; word; Sensitivity.

ENIt is tended to explain the renewal of modern semiotics by the fact that the topics of meaning embraced the issues pertaining to sensuality, sensual body and specific situations and practices. Simultaneously, a question arises as to the relationship of these “new objects” with the theoretical principles – principle of immanence, autonomy of structural relationships – hence, the problem of structure and sensuality relationship emerges. Algirdas Julius Greimas questions how the semiotics could be integrated into the field of meanings, which seems impossible to perceive scientifically and which is often associated with what has been experienced and felt, while contrasting this to abstract and disembodied semiotics. Based on Greimas’ works “Apie prasmę” [On Meaning] and “Apie prasmę II” [On Meaning II], rephrased by the author into “Apie juslinę prasmę” [On Sensual Meaning] or simply “Apie jusliškumą” [On Sensuality], the article aims to provide answers to the questions: what is the meaning of “what has been experienced and sensed”? Where is this level placed in Greimas’ works? The greatest problems of sensuality and aesthesis relevant to modern semiotics resemble phenomenology. However, the threads, which link the structure and sensuality, rather show that semiotics oppose the single phenomenological interpretation of the perceived meaning and would like to renew it after its own fashion. Semiotics first emphasises that the experienced sensitiveness unavoidably penetrates through the filter of languages and even the filter of sensual perception articulated as speech. Thus, it contrasts sensitiveness as the spawn of meaningful interactions with the things that depend on history, memory accumulated through the use and saying activity, which manifests through manipulable structures and formats the meanings being conveyed.