Honoris causa

LTStraipsnyje, kalbant apie Algirdą Julių Greimą ir jo darbus, teoriniai kūrybos apmąstymai nėra atskiriami nuo asmeninių reminiscencijų. Kai kurie su A. J. Greimu susiję vaidiniai/simuliakrai atskleidžia jo kūrybos esmę ir supratimą kitokioje šviesoje. A. J. Greimas – metodiškas žmogus, valdantis ar bent jau siekiantis valdyti visus dalykus ir manantis, kad jam tai puikiai sekasi padaryti. Tai yra programuotojo vaidinys, atsispindintis tiek A. J. Greimo kasdienybėje, tiek jo intelektinėje veikloje. Samprotavimo principas yra konstruojamas remiantis prielaidomis, kurios eina nuo proceso galo. A. J. Greimo kūrybai yra būdingos šios loginės grandinės: sankcija – atliktis – kompetencija – manipuliacija bei moralizavimas – įaistrinimas – įjautrinimas – nusiteikimas. Neigiamą plintančių schematizavimų poveikį semiotiniam tyrinėjimui pirmasis pastebėjo A. J. Greimas, tačiau vengė juos atvirai smerkti dėl ,,politinių sumetimų“. A. J. Greimą apibūdina ir manipuliuotojo vaidinys, nes jis manėsi turįs ir politinę nuovoką. Ji labiau yra suprantama kaip strategija. Tokiu būdu po semiotine manipuliacijos problematika yra užmaskuota ne tik veiksmo teorija, tačiau ir tam tikra Subjekto filosofija. Manipuliavimas – tai kito kaip ,,kompetentingo“ subjekto, kurio kompetencija techniškai gali būti nagrinėjama remiantis modalumų terminais, pripažinimas. Vis dėlto A. J. Greimas buvo donkichotiško tipo manipuliuotojas, svarbiausia jam buvo išlikti ištikimam pačiam sau. Jo asmenybei būdinga rizikos baimės nebuvimas ir savigarba: honoris causa.Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Algirdas J. Greimas; A.J. Greimas; Atsiminimai; A.J. Greimas; A memoir.

ENThe article on Algirdas Julius Greimas and his works does not separate the theoretical contemplations of creative work from personal reminiscences. Certain personations/simulacra associated with A. J. Greimas reveal the essence and perception of his creative work in different light. A. J. Greimas was a methodical individual, controlling or at least seeking to control everything and believing he was excelling at it. This is a personation of a programmer reflected in the trivial rounds and intellectual activities of A. J. Greimas. The principle of reasoning is construed based on the assumptions starting from the end of the process. The following logic chains are inherent to the creative work of A. J. Greimas: sanction – execution – competence – manipulation and moralisation – excitation – sensitisation – disposition. The negative effect of the spreading schematisation on semiotic studies was first noticed by A. J. Greimas; however, he abstained from openly condemning them out of “political considerations”. A. J. Greimas is also described by a manipulator’s personation, because he believed he possessed political nous. The latter is perceived rather as strategy. Thus, the semiotic topics of manipulation mask the theory of action as well as a certain philosophy of a Subject. Manipulation is the acknowledgment of another one as a “competent” subject, whose competence may be technically examined based on the terms of modalities. Nonetheless, A. J. Greimas was a manipulator of the Don Quixote type; for him, it was essential to remain faithful to himself. His personality is characterised by the absence of the fear of risk and self-esteem: honoris causa.