Pietų aukštaičių šnektų i kamieno daiktavardžiai

LTPašušvio šnektoje, kuri priskiriama vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei, kaip ir visoje lietuvių kalboje kontrastuoja dvi pagrindinio kirčio skiemenų priegaidės – akūtas ir cirkumfleksas. Šnektoje veikia sąlyginis kirčio atitraukimas: kirtis atitraukiamas iš trumpos galūnės į priešpaskutinį skiemenį. Atitrauktinių pagrindinio kirčio skiemenų akūtą ir cirkumfleksą šnektos atstovai taria skirtingai. Kad būtų galima patvirtinti arba paneigti fonologinį atitrauktinio kirčio priegaidžių funkcionavimą, pasirinktos penkios minimaliosios poros ir su jomis atliktas audicinis bei akustinis eksperimentai. Rezultatai parodė, kad dvigarsiniuose skiemenyse akūtas ir cirkumfleksas realizuojamas skirtingais alotonais: neoakūtu ir neocirkumfleksu. Opozicija tarp alotonų yra distinktyvinė. Alotonai labiausiai skiriasi dėmenų, ypač pirmojo, kokybe: neoakūtinių dvigarsių pirmasis dėmuo mažiau redukuotas negu tas pats neocirkumfleksinių dvigarsių dėmuo. Prozodinių parametrų kitimo kreivės ir statistiniai skaičiavimai rodo, kad priegaidžių skiriamieji požymiai taip pat priklauso nuo tono viršūnės iškilimo laiko, diapazono ir santykinės trukmės. Mažiausią skiriamąjį vaidmenį atlieka intensyvumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pietų aukštaičių tarmė; Kamieno daiktavardis; Kamienų mišimas; Giminė.

ENBased on data collected from different sources, this article discusses i root nouns (100 of which were recorded) in the South-Aukštaitian dialect. Some Slavic borrowings also have these root forms. The article indicates that very archaic forms (e.g. bitìs “bitė”, voverìs “voverė”) are found in some of the subdialects. Besides, contiguous masculine and feminine gender forms of some nouns are used (e.g. žvėrìs, debesìs, mokestìs). The paper takes note of the fact that there are a few i root nouns and they have bidirectional interaction: the i root strongly affects consonantal roots, and changes itself when affected by the productive ē, iā and (i)Io root. Generally, the variability of the singular and plural forms (e.g. plural nominative of female gender has these endings: -ys, -ės, -es, -ios and -os) quite clearly reflects the different i root noun development stages in the South-Aukštaitian dialects. Moreover, the female gender nouns tend to preserve i root forms better, and the scarce masculine gender noun group is largely affected by other roots.