Teoriniai šiuolaikinės lietuvių religinės muzikos kontekstai ir perspektyvos

LTStraipsnis skirtas religijos, katalikų liturgijos ir muzikos santykių - paralelių, sandūrų ir sąveikų - temai. Spalvingą ir prieštaringą šiuolaikinės (paskutiniojo dvidešimtmečio po Atgimimo) religinės lietuvių muzikos vaizdą, liturginės kilmės žanrų nefunkcionalumą, viena vertus, lėmė okupacijos metais prarasta profesionaliosios religinės kūrybos tradicija, Katalikų Bažnyčios reikalavimų bažnytinei muzikai neišmanymas, liturgijos reformos nulemti pokyčiai. Kita vertus, akivaizdu, kad komplikacijos Bažnyčios ir bažnytinės muzikos santykiuose išryškėjo dar XIX a., o XX a. II pusėje įgyvendinant Vatikano II susirinkimo inicijuotą liturgijos atnaujinimą, atsiskleidė vidiniai (meninio, liturginio bei sielovadinio siekių) prieštaravimai. Juos atspindi trys liturginės muzikos modeliai. Bažnytinei kūrybai, kaip ir visai kitai šiuolaikinei, didelės įtakos taip pat turi globalizacijos, tautų ir jų kultūrų maišymosi procesai. Apžvelgiant religinės ir liturginės kūrybos perspektyvas akivaizdu, kad šiandienos kūrėjui atvertos kaip niekad plačios galimybės ieškoti dvasingumo apraiškų, šventumo ženklų ar formuoti muzikoje naują religinę / bažnytinę kalbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė lietuvių religinė muzika; Liturginiai žanrai; Vatikano II susirinkimas; Katalikų liturgijos reforma; Liturginės muzikos modeliai; Sielovada; Contemporary Lithuanian religiuos music; Liturgical genres; Second Vatican Ecumenical Council; Reform of Catholic liturgy; Models of liturgical music; Pastoral care; Šiuolaikinė religinė muzika; Bažnytinė kūryba; Mišios; Bažnytinio stiliaus principai; Dvasingumas; Sielovada.

ENThe article deals with the topic of relations - parallels, interfaces and interactions - among religion, Catholic liturgy and music. After Lithuania regained its independence and freedom of religion, discussions of the issues pertaining to the church style, liturgy and religiosity of art started appearing in the press. Within a period of 20 years after the National Revival, Lithuanian composers created a number of religious concert compositions and musical pieces under liturgical titles (Missa, De profundis, Stabat mater, Te Deum, Ave Maria, Litania). Such a multi-coloured and controversial picture of contemporary religious music and the non-functionality of genres of liturgical origin supposedly resulted from the loss of tradition of professional religious art during the years of Lithuania's occupation, the ignorance of the requirements of the Catholic Church with regard to church music, and the confusion caused by the liturgical renewal initiated by the Second Vatican Ecumenical Council. However, it is also obvious that complications in the relations between Church and church music originated as early as in the 19th century and were followed by internal conflicts of artistic, liturgical and pastoral aspirations in the second half of the 20th century. Like any other contemporary creative work, church compositions have been badly impacted by the processes of globalisation and mixture of cultures.With the view to sound perspectives of religious compositions, both the clergy of the Catholic Church in Lithuania and Lithuanian composers should have better knowledge of the ideas of foreign liturgists, theologists, musicologists and musicians about the possible interactions among religion, liturgy and music, because these opportunities open for contemporary creators the new horizons that are so wide as never before, in their search for the manifestations of spirituality, signs of sacredness and building a new religious / church language by means of their music. [From the publication]