Keli XVIII a. LDK bažnytinės muzikos bruožai

LTXVIII a. LDK katalikų bažnytinė muzika pasižymėjo įvairove. Greta aukštojo, profesionalaus meno, kuris galėjo skambėti tik atskirose didžiosiose bažnyčiose, bei liaudies giedamų giesmių plito nesudėtingas, tačiau su meile ir išmone pasimokiusių muzikų sukurtas repertuaras. Jame atsispindėjo baroko ir ankstyvojo klasicizmo muzikos bei liaudies dainų bruožai. Grigališkojo choralo teorija mažai kito, tačiau jo atlikimas, interpretacija galėjo turėti kitų žanrų kūrinių atlikimui būdingų santykių. Tokius pokyčius galėjo lemti į choralo giesmynus įrašomos ne choralui būdingos giesmės ir apeigų metu skambėjusi įvairi sakralinė muzika. XVIII a. vykę politinio gyvenimo neramumai – Šiaurės karas, nesutarimai su Rusija bei Švedija, tarpusavio vidaus kovos, krašto valdovo rinkimo peripetijos, laipsniškas valstybingumo praradimas, pasibaigęs valstybės padalijimu ir žlugimu, – trikdė LDK katalikų bažnyčios gyvenimą ir kartu sakralinės muzikos erdvę liturgijoje. Straipsnyje nagrinėjami klausimai yra sietini su to meto muzikos teorijos žiniomis bei kūrybos bruožais, grigališkojo choralo teorija ir jos vietiniais ypatumais, taip pat aptariama nežinomų autorių muzikinė kūryba, praplečianti bei paįvairinanti bažnytinės muzikos repertuarą.Reikšminiai žodžiai: XVIII a. LDK; Katalikiški giesmynai; Choralo teorija; Pasimokiusių muzikų kūryba; 18th-century Grand Duchy of Lithuania; Theoretical treatises on Gregoriant Chant; Musicians; XVIII a.LDK; Pasimokiusių muzikų kūryba.

ENAnalysis is given to theoretical treatises on Gregorian Chant, available from manuscripts and printed sources of the 18th-century Grand Duchy of Lithuania. Their local peculiarities, the development of theoretical thought and practical application possibilities are discussed. The author indicates that because of some political and social circumstances (the loss of statehood, belonging to the Gniezno Archdiocese, tsarist occupation), the Catholic Church of old Lithuania was secluded, and its relations with the Catholic cultural centres of Western Europe were limited. Mainly for these reasons Gregorian Chant theory suffered a long-term stagnation based on the guidelines of Guido d'Arezzo's teaching and the hexaccordum scale system. Manuscript Gregorian Chant hymnal books have preserved rather simple two- and three-voiced Latin chants of unknown authorship. They were produced by band-masters, organists and choristers. Their goal was not only to diversify the church music repertoire, but also to enrich it with new sacral music works of their own composition. The author highlights some features of such chants and presents examples of their notes. Such examples of local creativity were followed also by musicians of the early 19th century, who got some musical education and worked at churches. [From the publication]