Diskriminacijos suvokimas Lietuvos visuomenėje

LTStraipsnyje aptariami metodologiniai diskriminacijos reiškinio tyrimo aspektai ir diskriminacijos suvokimas Lietuvoje. Remiantis 2008 m. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, ekstensyviai nagrinėjami diskriminacijos aspektai: socialinė distancija įvairių visuomenės grupių atžvilgiu, suvokiamos diskriminacijos mastas ir pasirengimas reaguoti į diskriminacijos apraiškas. Pabrėžtina, kad nagrinėti tipinės visuomenės nuomonės apklausos duomenys atskleidžia suvokiamą diskriminacijos mastą, o ne realią diskriminacijos atvejų tikimybę griežta prasme. Platus klausimų spektras atskleidžia iki šiol mažai pastebėtą Lietuvos visuomenės jautrumą socialinės padėties skirtumams bei praktiškai nekintančią nuostatų hierarchiją pateisinant nevienodą tam tikrų socialinių kategorijų traktavimą. Taip pat tyrimo rezultatai atkreipia dėmesį į pastebimą ryšį (nors ir statistiškai silpną) tarp respondentų socialinės distancijos ir diskriminacijos nuostatų tam tikrų grupių atžvilgiu. Empiriniai duomenys leidžia įvardyti tendencijas, kad įvairių visuomenės grupių, kurių atžvilgiu socialinė distancija yra didžiausia, diskriminacija yra labiau pateisinama. Neatmestina prielaida, kad socialinio nepakantumo nuostatos gali būti pagrindu diskriminacijai. Tam palankų kontekstą sukuria menkas Lietuvos gyventojų žinojimas apie draudimus riboti asmens teises ir suvokimas apie diskriminaciją, savo teisių gynimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskriminacija; Mažumos; Socialinės grupės; Socialinė distancija; Discrimination; Perceived discrimination; Social distance; Lietuvos visuomenė; Metologiniai aspektai; Nuostatos; Lithuanian society; Methodological apects; Attitudes.

ENThe article addresses the methodological aspects of discrimination research in Lithuania. On the basis of data of a 2008 representative survey of Lithuania’s residents, the following aspects of discrimination are analysed extensively: social distance among different social groups, the level of perceived discrimination and the ability to react to manifestations of discrimination. The variety of indicators applied enables authors to disclose the sensitivity of Lithuanian society to the differences in social status that have been hardly investigated so far. Also, it discloses a stable attitudinal hierarchy that justifies the unequal treatment of certain social categories. [From the publication]