Lietuvių imigrantų požiūriai į lituanistinį vaikų ugdymą

LTStraipsnyje, remiantis VDU Socialinės antropologijos centre 2007-2008 m. atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, nagrinėjami pirmosios lietuvių imigrantų kartos požiūriai į vaikų lituanistinį ugdymą ir jų ryšys su tėvų vaizdiniais apie lietuvių identiteto tęstinumą vaikų kartoje. Tėvų projektuojami vaikų identiteto modeliai turi įtakos tiek jų požiūriams į vaikų lituanistinį ugdymą, tiek šio ugdymo praktikoms. Palankesni lituanistiniam ugdymui yra požiūriai tų tėvų, kurie projektuoja lygiaverčius integracinius lietuviškos ir kitų priklausomybių santykius, tuo tarpu projektuojantys subordinuotus vaikų lietuviško identiteto variantus ar asimiliaciją šiam ugdymui teikia mažai reikšmės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lituanistinis imigrantų ugdymas; Tautinis identitetas; Antroji imigrantų karta; Second generation of imigrants; National identity; Attitudes towards Lithuanianoriented education; Lituanistinis imigrantų ugdymas; Tautinis tapatumas; Pirmoji ir antroji imigrantų karta; Lithuanian-oriented education; First and second generation of imigrants.

ENThe article is based on the analysis of the data of a qualitative research conducted by the Centre of Social Anthropology at Vytautas Magnus University in 2007-2008. The attitudes of the first generation Lithuanian imigrants towards their children's Lithuanian oriented education and the factors influencing these attitudes are examined. The patterns of Lithuanian identity that parents anticipate for their children influence the parents' attitudes towards children's Lithuanian-oriented education. The attitudes most favourable for successful Lithuanian-oriented education are connected with the models of transcultural identity, while models oriented towards the domination of the mainstream culture give less support to such education. The parents' education and social class factors also exert an influence on these attitudes. [From the publication]