Moteriška literatūra popkultūros vyriškos diktatūros lauke

LTStraipsnyje siekiama atskleisti pagrindines tendencijas, kaip moterų literatūra yra veikiama vyriškos popkultūros diktatūros. Šiuolaikiniai lietuvių moterų romanai analizuojami kaip tam tikra multikultūrinė erdvė, susidedanti iš skirtingų socialinių sluoksnių ir įvairiaspalvių bei schematiškų personažų. Straipsnyje nagrinėjant devynių rašytojų (Ivanauskaitė, Barauskaitė, Čepaitė, Žukauskaitė, Pukelytė, Janušytė, Urbonaitė, Seredaitė ir Vaitkevičiūtė) dvylika romanų remtasi prielaida, kad rašytojos savo romanuose vaizduodamos moterį kuria kartos bei lyties portretą, įtekstina lyties kultūrinę matricą-sociokultūrinį konstruktą, stereotipų „dėlionę“, tekstą tekste, kad rašomas tekstas apie moterį atsiduria kito teksto refleksyvumo lauke. Kelių tekstų pavyzdžiais siekiama atskleisti pagrindines moters reprezentavimo tendencijas, kartu iškeliama ir analizuojama popkultūros vyriška diktatūros daroma įtaka – kaip tai keičia lyties kultūrinės matricos kūrimą. Analizei pasirinkta tema – moteriška literatūra popkultūros vyriškos diktatūros lauke – įgalino pasitelkti dvi prieigas – feministinę ir literatūros sociologijos bei kelis galimus skerspjūvius – reprezentavimo, komunikacijos adresato ir pasipriešinimo dominuojančiai ideologijai.Lietuvių moterų romanas iš dalies atitinka Europos moteriško romano standartus savo temomis, stilistika ir raiška, tekstai reprezentuoja kintančią lyties kultūrinę matricą, lyties tapatumą nuo moteriškai trivialaus iki savita rašymo maniera sukurto moters savivoką, jos pasaulio vertinimą atspindinčio teksto, kuriame „moteris nebėra pasislėpusi“, o atrandanti savo „moters istoriją“. Nagrinėti romanai atitinka pragmatiškojo feminizmo postulatus, autorės yra susipažinusios su feministinėmis idėjomis, todėl ir jų kuriama gyvenimo filosofija, pasaulėvoka, požiūris į įvairius socialinius reiškinius dažnai gali būti priimami kaip bandymas pasipriešinti dominuojančiai „vyriškai“ populiariosios kultūros pasaulio ideologijai, realizuojama įvairaus meninio lygio formomis. Kūriniuose besiformuojanti nauja moters kultūrinė matrica yra veikiama ne tik postmodemios tapatybės, bet ir vyriškos diktatūros. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diktatūra; Kanonai (modeliai, stiliai); Kanonas; Moteriškumas; Popkultūra; Stereotipai; Transformacija; Transformacijos; Canon; Canon (models, style); Dictatorship; Femininity; Popculture; Stereotypes; Transformation.

ENAim of this paper is to review tendencies in women's literature under men's dictatorship of popculture. The author of the paper focuses on texts written by women as a cultural phenomenon of gender representations, means of moral and self-awareness realisation, which lead to effective cultural adaptation. The article is based upon the novels of nine different writers and includes twelve novels by Ivanauskaite, Barauskaite, Čepaite, Žukauskaite, Pukelyte, Janušyte, Urbonaite, Seredaite and Vaitkevičiūte. Theese texts are different representation from conservative outlook to women's literature with creative work of a woman seeking liberation. The paper explores the subtle and complex significance of women body and life in contemporary women's fiction and examines the multiple metaphors associated with women themes, making powerful connections between popculture, mens' dictatorship, sexual desire, self identity and representation. Simultaneously, some recurring and marketable themes are pointfully compiled.The article draws on feminist and sociology of literature theories, pointedly to the main changes in literary priorities: documentary forms of literature, autofiction, main figure – women, changing addressee in the process of communication, changed stylistics (fragmentation, broken plot, slang, details intensifying a recognizable effect etc.) – are discussed in the paper. [From the publication]