Lietuvių normatyvinė proza : įtakos ir kontekstai

LTStraipsnio tikslas yra aptarti lietuvių normatyvinės prozos susiformavimo XX a. viduryje įtakas ir vietinį kontekstą. Tyrimo objektas – XX a. 5-6-ajamc dešimtmetyje Lietuvoje pagal partinės kritikos nurodymus kurti prozos kūriniai, kai sektinu pavyzdžiu nuolat buvo keliama rusų ir kitų tautų sovietinė literatūra. Aiškios schemos ir kryptingo ideologinio poveikio pavyzdį galima buvo lengvai perkelti į kitą literatūrą. Normatyvinės lietuvių prozos teksto struktūrinis modelis primena lietuvių XIX a. didaktinės prozos tradicijas. Tiek XIX a. didaktinėje, tiek XX a. normatyvinėje prozoje aptinkame universalųjį didaktinio teksto modelį. Abiem šios prozos modeliams aktualus kūrinio praktinės naudos, pritaikomumo klausimas, keltas dar klasicizmo autorių. Šiuos tekstus vienija ir aktyvi adresanto pozicija. Normatyvinės prozos struktūroje aptinkame būtent didaktinės literatūros kūrėjų ištobulintą poetikos schemą: temos aktualumas, teigiamo-neigiamo veikėjo opozicija, praeities-dabarties priešprieša, pastovi įvaizdžių sistema. Pagal to meto partinės kritikos reikalavimus privalomai redaguoti tiek 5-6-ojo dešimtmečio apsakymai, tiek apysakos, tiek romanai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didaktinė literatūra; Kontekstas; Modelis; Normatyvinė literatūra; Socialistinis realizmas; Teksto struktūrinis; Teksto struktūrinis modelis; Įtakos; Context; Didactic literature; Influences; Normative literature; Socialist realism; Structural model of a text.

ENAim of the present article is to discuss influences and local context of formation of Lithuanian normative prose in the middle of the 20th century. The research object is prose works written in 1940s-1950s with regard to regulations of party criticism when Russian and other nations' Soviet literature was a constant example to follow. An example of clear scheme and purposeful ideological impact could be easily shifted to other literature. The structural model of normative Lithuanian prose text reminds of didactic prose traditions of the 19th century. Both in didactic prose of the 19th century and normative prose of the 20th century, we find the universal model of a didactic text. These both prose models bear a relevant issue of practical value, application which was raised as early as by representatives of Classicism. These texts are united by addresser's active position as well. In structure of normative prose, we find the poetics' scheme which exactly was perfected by didactic literature authors: topicality of the theme, opposition of positive vs. negative characters, opposition of the past vs. present, constant system of images. Short stories, novellas and novels – all these of 1940s-1950s were edited according to compulsory party criticism requirements of the time. [From the publication]