Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje nuomonėje : nuostatų takoskyros ir "kalbančiųjų klasės" formavimasis rizikos visuomenėje

LTStraipsnyje, kuris remiasi autorių Lietuvos dienraščių turinio analizės ir visuomenės nuomonės apklausos, atliktos 2008 ir 2009 m., rezultatais, nagrinėjamas Lietuvos branduolinės energetikos viešasis diskursas. Šie tyrimai yra mokslinio projekto RINOVA* dalis. Socialinio konstruktyvizmo ir darbotvarkės formavimo žiniasklaidoje samprata pagrįsti teoriniai principai autorių originaliai buvo papildyti "kalbančiosios klasės" bei kitomis koncepcijomis, kurios pasitelkiamos interpretuojant teorines bei empirines įžvalgas, išplaukiančias iš 400 nagrinėtų žiniasklaidos straipsnių. Ši "kalbančioji klasė" įgyja ypatingą galią visuomenėje - ji tampa ne tik "kalbančiąja" bet ir "veikiančiąja", pasiglemždama ne tik neregėto masto valstybinius išteklius, bet ir savindamasi valstybės bei pilietinės visuomenės sprendimų priėmimo galią (LEO LT pavyzdys). Žiniasklaida, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, greta pasyvios reiškinių atspindėtojos ir liudytojos neretai tampa šių oligarchinių tendencijų rėmėja, "nematanti" valstybės ir piliečių atstumties ir veikiausiai besirūpinanti santykiais su įtakingomis verslo grupuotėmis bei su tuo susijusiomis pajamomis iš reklamos. Tuo tarpu reprezentatyvi visuomenės apklausa atspindi aiškius piliečių lūkesčius, susijusius su referendumo būtinybe dėl naujos branduolinės jėgainės statybos Lietuvoje, taip pat nuosaikų pasitikėjimą mokslo ir technologijos institucijomis sprendžiant branduolinės saugos klausimus.Žiniasklaidos turinio analizė rodo, kad mokslininkų bei ekspertų, kaip ir pilietinės visuomenės, nuomonė joje mažai atsispindi. Branduolinė energetika, tapusi sovietinės nedemokratiškos santvarkos griūties viena iš priežasčių (Baločkaitė, Rinkevičius 2008), įkūnija nesvarstančio, nepilietiško, nedemokratiško valdymo atspindžius šiandieninėje Lietuvoje. Visuomenė nebegali "pabėgti" ne tik nuo technogeninių grėsmių (šiuo atveju - branduolinių), bet ir nuo naujai besiformuojančios kalbančiosios bei veikiančiosios klasės oligarchinio viešosios sferos kolonizavimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Branduolinė energetika; Ignalinos atominė jėgainė; Viešasis diskursas; Visuomenės nuomonė; Rizikos visuomenė; Dalyvavimu grįstas valdymas; „kalbančioji klasė“; Oligarchija; Demokratija; Nuclear power; Ignalina NPP in Lithuania; Talking and acting classes; Deliberative participatory democracy; Risk society; žiniasklaida; Ignalina nuclear power plant; Public discourse; Public opinion; Mass media.

ENThe article aims at investigating the framing of the dominant discourse on nuclear power in Lithuanian media and in society at large. The paper is based on the mass media monitoring in 2008 and public opinion surveys (2008 and 2009) carried out in the framework of the RINOVA project (Risk Perceptions and Public Communication in the Knowledge Society). It examines how the risks and symbolic meanings concerning the development of nuclear power in Lithuania are articulated. The analysis of nearly 400 articles has revealed the dominant tendencies - the emergence of the new "talking classes” who obtain the capacity to "legitimately” speak and discuss nuclear issues, ignoring the rest of society. The public opinion polls, by contrast, suggest that the need, and public expectations, for a referendum concerning the new nuclear power plant in Lithuania, as well as sustained moderate public trust in science and technology as capable of tackling nuclear safety issues are evident. Studying public attitudes towards the old and the new nuclear power plants demonstrate the predominance of the economic rationale; however, civic stand and the societal concern about the raise of oligarchic tendencies is more apparent vis-à-vis the newly planned nuclear power plant.Drawing on the concept of "talking classes”, the authors indicate that the nuclear power discourse in Lithuania suggests those classes turning into "acting” oligarchic structures as epitomized by the recent story of the Leo LT nuclear project in Lithuania, - the classes that are cynically colonizing the public space and public resources and undermining the possibilities to attempt building a deliberative participatory democracy in Lithuania, even at the latter stage of its transition from the Soviet regime. The latter has collapsed, inter alia, due to the nondeliberative, non-participatory, non-democratic mode of governance epitomized in the 1980s by the emblematic Chernobyl catastrophe and protests against the Ignalina NPP in Lithuania (Balockaite, Rinkevicius 2008). Currently, society is becoming incapable of escaping not only the technogenic (e. g. nuclear) risks, which would be the case of a risk society, but also the oligarchic colonization of the public sphere by the new talking and acting classes. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology