Some aspects of individual sport athletes' psychological preparation for the Beijing Olympic Games

LTTyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip vyko individualiųjų šakų sportininkų psichologinis pasirengimas Pekino olimpinėms žaidynėms (OŽ), nustatyti iškilusias problemas ir numatyti galimus jų sprendimo būdus. Tyrimu siekta nustatyti, kiek individualiųjų šakų sportininkų, rengdamiesi Pekino OŽ, kreipėsi į sporto psichologus, ar gauta pagalba patenkino jų lūkesčius; jeigu pasigedo sporto psichologo pagalbos, dėl kokių priežasčių jos negavo; bandyta išsiaiškinti sportininkų psichologinio rengimo poreikį, palyginti gautus duomenis su 2000 m. atlikto tyrimo duomenimis, pasiūlyti galimus iškilusių problemų sprendimo būdus. Apklausoje dalyvavo 30 individualiųjų šakų sportininkų – olimpinės rinktinės narių. Taip pat buvo parengta anketa sporto psichologams (į ją atsakė 4 psichologai – visi, individualiai dirbę su sportininkais), kurioje prašyta nurodyti, kiek į juos 2005-2008 m. laikotarpiu kreipėsi individualiųjų šakų sportininkų – Pekino olimpinių žaidynių rinktinės narių. Atlikta gautųjų atsakymų kiekybinė ir kokybinė analizė. Remiantis gautais duomenimis galima teigti, kad rengdamiesi Pekino OŽ į psichologus kreipėsi 30,5 proc. individualiųjų šakų sportininkų, dauguma besikreipusiųjų liko patenkinti gauta pagalba.Pasigedusieji sporto psichologo pagalbos jos negavo dėl informacijos stokos ir psichologo nepasiekiamumo. Individualiųjų šakų sportininkų olimpiečių požiūris į psichologinį rengimą teigiamas: dauguma jų mano, kad komandoje reikalingas psichologas konsultantas, ir teigia, kad dalyvautų seminaruose ir pratybose. Palyginus su 2000 m. panašaus tyrimo duomenimis, 2008-aisiais daugiau individualiųjų šakų sportininkų kreipėsi į sporto psichologus, tačiau mažiau sportininkų pageidavo komandoje nuolat dirbančio psichologo konsultanto. Norinčių dalyvauti seminaruose ir pratybose sportininkų skaičius ir juos dominančios temos kito nedaug. Psichologinio sportininkų rengimo problemas rekomenduojama spręsti kompleksinėmis priemonėmis: atgaivinti sporto psichologų rengimą ir užtikrinti jiems tinkamas darbo ir tobulinimosi sąlygas, įtraukti psichologą konsultantą visaverčiu nariu į sportininką rengiančią komandą ir užtikrinti jo pasiekiamumą atlikti gilesnę poreikių analizę ir ja remiantis organizuoti psichologinį rengimą sportininkams ir treneriams. Būtų optimalu pradėti jaunesniojo amžiaus sportininkų psichologinį rengimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individualiosios sporto šakos; Olimpiečiai; Psichologinis rengimas; Individual sports; Olympic participation; Psychological preparation.

ENAim of the present research was to evaluate the psychological preparation of the athletes of individual sports to the Beijing OG, to identify the problems in this area and to recommend some possible ways of the problem solving. The objectives were as follows: to find out what percentage of individual sports athletes during their preparation to the Beijing OG addressed sport psychologists (SP), if the work with SP met the athletes' expectations; if they missed the support of SP, what were the reasons; to identify the athletes' need for psychological training, to compare collected data with the research carried out in 2000, to propose some possible ways for solving the problems of psychological training. The pen-and-pencil questionnaire was prepared and distributed among the athletes of individual sports of Lithuanian Olympic delegation immediately after the Olympic Games of Beijing. There were 30 athletes who responded. The questionnaire was also prepared for the sport psychologists, four sport psychologists responded, all of them had worked with the athletes of the Olympic team). The questionnaire asked how many athletes of individual sports, the members of the Beijing Olympic delegation, had addressed them during the years 2005-2008. The qualitative and quantitative analysis was carried out.Conclusions. In the process of the preparation for the Beijing OG, 30,5% athletes of individual sports addressed SP, and the majority of them had their expectations about the work with SP fulfilled. The athletes who missed SP's help, did not received it because of the shortage of information and inaccessibility of SP. The majority of individual sport athletes confirm their need for psychological training: they state that SP-counseltor should work in the team and that they wouldparticipate in workshops and trainings. In comparison to the year 2000, in 2008 there are significantly more athletes of individual sports who addressed SP in the process of their preparation to the OG. There is a significantly lower percentage of the athletes who think that a SP- counsellor must work in the team. The athletes' need for the theoretical and practical psychological training has remained on a similar level. Aiming to solve identified problems, recommendation is to improve SP qualifications, to include SP into the athletes' assisting team, to improve psychological education of athletes and coaches, to look for more attractive forms how to educate and present information. It would be optimal to start psychological training of athletes in younger age. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education