Vaikų, moterų ir vyrų elgesys kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas (remiantis lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio medžiaga)

LTŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir aptarti kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotus tuos atvejus, kai vaikų, moterų ar vyrų elgesys gali būti suvokiamas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas. Dėmesys sutelkiamas į abiejų lyčių atstovams ir vaikams priskiriamų charakterio bruožų specifiką. Rašant straipsnį remtasi pavyzdžiais, kurie rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Abstraktų neįmanoma suvokti pojūčių organais. Kalba sutvarko šį iš pirmo žvilgsnio padriką pasaulį, nes pojūčių organams nesuvokiamiems dalykams ji suteikia vardus, atskiria juos vienus nuo kitų. Kalbant apie vaikišką ar moterišką elgesį, dažniausiai verbalizuojami charakterio bruožai, nusakantys santykį su pasauliu ir su kitais žmonėmis. Tekstuose vaikystė dažniau siejama su teigiamai vertinamais dalykais. Visos tos savybės, kurios patikslinamos apibūdinimu vaikiškas, išsiskiria savo natūralumu ir paprastumu. Suaugęs žmogus, turintis tokią ypatybę, bent vienu aspektu yra prilyginamas vaikui, todėl požiūris į jo elgesį gali būti dvejopas: atvirumas ir neapsimestinės emocijos vertinami teigiamai, tačiau yra nemažai atvejų, kai vaikiškos suaugusio žmogaus ypatybės laikomos nukrypimu nuo normos ir smerkiamos arba bent pašiepiamos.Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota, kad vaikai yra naivūs, patiklūs, atlaidūs, paprasti, atviri, smalsūs, pavydūs, moterys – švelnios, jausmingos, sentimentalios, rūpestingos, pavydžios. Taigi, moteriai priskiriami specifiniai moteriški būdo bruožai. Čia dominuoja ne jėga, bet intelekto ir jausmų srities fenomenai. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotų pastovių moterų elgesio ypatybių visuma, t. y. charakteris, atskleidžia moteris kaip individus, kuriems iš esmės būdingas teigiamas santykis su pasauliu ir kitais žmonėmis. Neaktualizuojama pačios asmenybės santykio su savimi sfera. Vyrams būdingi charakterio bruožai atskleidžia jų požiūrį į save, poreikį nuolatos patvirtinti savo lytinę tapatybę. Čia vyrauja jėgos motyvo nulemtos savybės: cinizmas, žiaurumas, agresyvumas, gyvuliškumas. Tai galima paaiškinti vyriškąją tapatybę nagrinėjančių autorių teiginiais, kad, sprendžiant vien iš kalbos faktų, vyriškumas nėra natūralus, jį reikia įgyti. Be to, nuolatos būtina pasitikrinti ir dar kartą įrodyti savo lytinę tapatybę: ne vien tik kasdieniu elgesiu, bet ir nevengiant radikalių priemonių, paremtų fizine jėga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos pasaulėvaizdis; Kategorizacija; Psicholingvistinis eksperimentas; Categorization; Language worldview; Psycholinguistic experiment.

ENThe aim of the paper is to analyze and discuss the cases when children's, women's or men's behavior can be conceived as a starting point of world categorization in the Lithuanian language world-view. Attention is paid to the character features of both sexes and children. The examples are drawn from the Contemporary Lithuanian Language Corpus compiled by Corpus Linguistics Centre in Vytautas Magnus University. It is impossible to conceive abstract things via sensations. The language puts in order, what seems incoherent at first sight: it gives names to inconceivable things as well as distinguishes them. Speaking about childish or female behavior, the characteristic features which describe the relationship between the world and other people are mostly verbalized. In the texts, childhood is more frequently related to positive things. […] However, there are many cases when childish features of an adult are meant to be a deviation and are condemned or mocked. In the Lithuanian world-view, it is noticed that children are naive, trustful, lenient, simple, frank, curious, and envious. Women are tender, sensitive, sentimental, careful, and jealous. […] The whole of constant features of women's behavior, i.e. character, which is recorded in the language world-view, reveal women as individuals who are inherent with positive relationship with the world and other people. The field of the relation between the personality and oneself is not actualized. The features characteristic to men reveal their attitude to themselves, a need to confirm their sexual identity. The features which are determined by the motive of strength fluctuate, i.e. cynicism, cruelty, aggression, and brutality. […]. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies