Literatūrinės citatos kaip argumentų pagalbininkės advokatų tekstuose

LTŠio straipsnio objektas – viešosios lietuvių advokatų kalbos. Jos analizuojamos literatūrinių citatų, kaip argumentacijos priemonių, vartosenos ir paskirties aspektu. Darbo tikslas – įrodyti, kad advokato kalboje literatūrinė citata (taip pat aforizmas, sentencija) atlieka argumentų pagalbininkės vaidmenį, svarbiausia jos paskirtis – sustiprinti argumentus. Dėl minties svarumo ir universalumo literatūrinės citatos (taip pat sentencijos, aforizmai) pritaikomos kaip locus communis įvairiomis aplinkybėmis, o dėl teisingumo būna paplitusios ir priimamos kaip visuotinai galiojančios normos, turinčios įstatymo vertę. Jomis absoliučiai pasitikima, jos priimamos be įrodinėjimo. Darbe parodyta, kad advokatų tekstuose literatūrinės citatos vis dėlto atlieka tik argumentų pagalbininkės vaidmenį. Saikingai ir tinkamai pavartotos jos padeda įtikinti, o peržengus ribą, atvirkščiai, gali menkinti kalbos įtaigumą ir netgi kirstis su etikos reikalavimais. Šiame straipsnyje dauguma aptartųjų literatūrinių citatų arba frazeologinių posakių, aforizmų, sentencijų yra perkeltinės reikšmės, dėl to ir kuria tokius ryškius vaizdus, kurie sustiprina, sutvirtina argumentą, parodo jį tikrą, regimą ir dėl to padaro įtikinamesnį. Frazeologija yra raiški, dažnai hiperbolizuota, todėl ypač vaizdingų citatų ir posakių advokatai turėtų vengti, nes perkeltinės reikšmės vaizdai visada padidina arba sumažina, o persūdymas gali neatitikti realybės. Be to, bet koks perdėjimas advokato kalboje kertasi ir su etikos reikalavimais: advokatas turi sakyti tiesą be pagražinimų ir siekti tiesos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Advokatų kalba; Citatos.

ENThe article is focused on public speeches of attorneys. Speeches are analysed in light of literary quotes as argumentation measures. The aim of the analysis is to prove that a literary quotes (as well as aphorisms or sentences) in speeches of attorneys have the function of contributors as their main purpose is to reinforce arguments. Due to the weight and versatility of the thought, literary quotes (as well as aphorisms or sentences) are applied as locus communis under a variety of circumstances and due to their correctness they are spread and accepted as universally valid norms that have the value of the law. They are completely trusted and they are accepted without additional substantiation. Still, the analysis shows that literary quotes in attorney texts execute the role of argument contributors alone. Whenever rationally and properly used, they help persuading, meanwhile if too many are used, they might degrade suggestibility of the speech and even intersect with ethic requirements. Most literary quotes or phraseological units, aphorisms, and sentences are figurative, thus create such vivid images that strengthen and reinforce an argument, make it real and visible and thus more persuasive. Phraseology is expressive and often hyperbolized, thus attorneys should avoid especially graphic quotes and sayings as figurative images either amplify or reduce the fact and overshot might not correspond to reality. Besides, any overstatement in a speech of an attorney disagrees with moral requirements: an attorney has to say the truth without any trimming and seek for truth.